Nemažai kalbama ir apie Šv. Kazimiero stebuklus. Stebuklu laikoma ir tai, kad, daugiau nei po šimto metų atidengus Šv. Kazimiero karstą, jo kūnas rastas visiškai nesuiręs. Šv. Kazimiero dėka esą įvykę ir labai didelių stebuklų. Minimas Uršulės prisikėlimas iš numirusių, nes jos tėvai maldomis kreipėsi į Šv. Kazimierą, aklų maldininkų praregėjimas ir daugelio sunkiai sergančiųjų, kurių net gydytojai negalėję pagydyti, išgijimas. Labai reikšminga – ir Šv. Kazimiero diena, mat ji laikoma žiemos pabaiga, todėl yra sakoma: Šv. Kazimieras – kreivavėžys. Tai reiškia, jog rogių kelias pakrypsta, nes sniegas tirpsta, pavasarėja.
Koplyčios skliaute keturios gipsinės moterų figūros simboliškai vaizduoja Šv. Kazimiero būdą ir esmines jo puoselėtas vertybes: ištvermę, teisingumą, susivaldymą ir pastovumą. Gražiausia ir brangiausia koplyčios puošmena – itin meniškas altorius. Virš altoriaus tabernakulio – eucharistijos saugojimo vietos – kabo garsusis trirankis Šv. Kazimiero paveikslas. Anot legendos, dailininkas, piešęs paveikslą, pastebėjęs, kad dešinė ranka yra kiek ilgesnė, dėl to ją užtepė dažais, o šalia nupiešė kitą ranką – trumpesnę, priglaustą prie širdies. Bet ta pirmiau nupiešta ranka, nepaisant dailininko pastangų ją net pakartotinai paslėpti, po kurio laiko vėl pasirodydavusi. Todėl Šv. Kazimieras paveiksle taip ir liko su trimis rankomis iki pat šių dienų.
Vienas įsimintiniausių – padavimas apie užburtą miegančią Šv. Kazimiero kariuomenę, kuri esą paslėpta po Kauno ir Vilniaus miestais. Tūkstančiai karių su žibančiais skydais ir geležiniais šarvais sėdi ant žirgų, aštriais plieno kardais ir ietimis ginkluoti, ir laukia, kada sunkią tėvynei valandą galės atgyti, bus pašaukti į pagalbą ginti Lietuvą nuo priešų. Teigiama, kad užburtoji Šv. Kazimiero kariuomenė ir mūsų nepriklausomybės kovose padėjusi nugalėti šimtą kartų gausesnį ir galingesnį priešą.
Atsiliepimai