Drauge su Trakų vyresniuoju dvasininku Simonu Firkovičiumi žymus Lietuvos karaimų dvasinis ir kultūros veikėjas Seraja Šapšalas 1938 m. vasarą Trakuose pašventino būsimo muziejaus pastato pamatų kertinį akmenį. Atrodė, kad jaunystės svajonė pagaliau ima pildytis, tačiau sovietų okupacija ir Antrasis pasaulinis karas ilgam sutrukdė ją įgyvendinti. S. Šapšalas padovanojo valstybei savo kolekciją, prašydamas tik vieno – įsteigti karaimų muziejų. Visa kolekcija liko nedideliame Šapšalo 3 kambarių bute Žvėryne. Netrukus jis paskiriamas karaimų muziejaus globėju, tačiau atlyginimo už darbą negavo. Trakų istorijos muziejus iš Šapšalo surinktų eksponatų suformavo karaimų etnografinę parodą. Iš jos ir gimė Serajos Šapšalo Karaimų tautos muziejus. Taip pagaliau išsipildė sena Šapšalo svajonė.
Ekspozicijoje galima susipažinti su karaimų tautos istorija, buitimi ir papročiais, rankdarbiais, drabužiais. Sudomins ir Damasko pypkės, indai nacionaliniams patiekalams, namų apyvokos daiktai, kambarių įrengimo atributika, karaimų ornamentų pavyzdžiai, galima pamatyti šviestuvą, kuris puošęs Damasko karaimų šventovę. Galima sužinoti, kad karaimų namas buvo keturių dalių: priemenė, virtuvė, moterų ir vyrų pusės. Įdomi ir ginklų kolekcija: odinis skydas, strėlės, medžioklės ragas, kardai, šalmas. Vienas iš unikalių eksponatų – medinis lopšys, vadinamas bešik, stovėdavęs moterų kambaryje. Visos jo dalys sutvirtintos medinėmis vinimis, nes geležinėmis tvirtinamas karstas, tad jų neturi būti lopšyje.
Atsiliepimai