Ilgą laiką buvo manoma, kad Vilniuje stovėjusios tik dvi pilys, tačiau pastarųjų metų Vilniaus tyrinėtojai, remdamiesi išlikusiais istoriniais kronikų šaltiniais, teigia, kad iš tikrųjų Vilnių puošė trys pilys. Ta trečioji, vadinama Kreivąja, buvo net senesnė už abi kitas. Apie trijų pilių Vilniuje buvimą liudija ir vokiečių ordino didžiojo komtūro Konrado Valenrodo pranešimas Romos valdovui XIV a pabaigoje žygį į Vilnių.
Tuo metu Vokiečių ordinas puolė Vilniaus pilis. Puolimui vadovavo ordino maršalas Engelhardas Rabė ir lietuvių kunigaikštis Vytautas (Jogaila jį buvo nušalinęs nuo valdžios). Žygyje dar dalyvavo Livonijos ordinas su 300 riterių. Per šį puolimą buvo sudeginta medinė Kreivoji pilis, o Aukštutinė ir Žemutinė pilys neužimtos. Kartu buvo sudeginta ir papilio gyvenvietė.
Iki šiol tiksliai nenustatyta, kur ta Kreivoji pilis buvusi. Vieni istorikai mano, kad ji stūksojusi Bokšto kalno viršūnėje, nes papėdėje yra aptikta daug senų, įdomių urvų, išgrįstų akmenimis ir didelio formato plytomis. Tačiau tyrimai yra parodę, kad tie urvai įrengti ne seniau kaip XVI a. Dėl to vilniečiai ilgainiui sukūrė legendą, kad Bokšto kalno urvai veda iki pat Trakų pilies. Taigi, čia giliojoje senovėje turėjusi stovėti pilis. Tačiau legendos taip ir lieka legendomis.
Atsiliepimai