Bernardinų sodo istorija siekia XV amžių, kai į Vilnių pakviesti bernardinų vienuoliai pastatė Šv. Onos, Šv. Pranciškaus ir Bernardinų bažnyčių bei vienuolyno kompleksą, o pelkėtą ir šaltiniuotą plotą sukultūrino, įveisė sodus su tvenkiniais, kanalais ir derlingais daržais. Vėliau čia dūzgė bitynas bei stovėjo oranžerija. Likusioje Vilnios vingio dalyje buvo pilies ūkio kiemas, vėliau vadintas Sereikiškių priemiesčiu, su užtvankomis, malūnais ir dirbtuvėmis.
2013 m., po ilgiau nei metus trukusios parko rekonstrukcijos, čia buvo atkurta autentiška XIX amžiaus aplinka. Vykdant darbus atkartotas XIX a. pab. parkų įrengimo stilius: sukurta atvirų ir uždarų erdvių sistema su žaliuojančiomis pievomis, įrengta menininko Aleksandro Štrauso kurta centrinė aikštė, rožynas bei XX a. alpinariumas su tvenkiniu. Parko pagrindiniame rožyne įrengtas grojantis ir šviečiantis fontanas, botanikos sodo augalų asortimentą papildė baseinėlyje įrengta vandens augalų ekspozicija. Šiuo metu parkui sugrąžintas senasis Bernardinų sodo pavadinimas.
Atsiliepimai