Kuršių nerijos pamario linija nėra tiesi – čia į marias driekiasi įvairaus ilgio ragai, susiformavę per 200 m. vykusius didžiuosius smėlynų pustymus. Žirgų ragas – nuo seno žinoma vietovė, kurioje buvo gerų žirgų ganyklų. Ordino kariuomenė čia ilsėdavosi prieš persikeldama per marias į Ventės pilį.
Žirgų rage stūkso švyturys. Tai vienintelis švyturys Kuršių mariose, įrengtas ne sausumoje, o mariose, apie 260 metrų nuo kranto. 14 metrų aukščio cilindro formos statinys akmeniniais pamatais it patupdytas ant dirbtinės salos. Marių vandenys jį skalauja nuo 1900-ųjų. Švyturys buvo būtinas, kadangi ties Pervalka aukštos kopos, o labai stipriai nešamas smėlis suformavo seklumų. Jų gausa mariose trukdė iš Ventės plukdomiems sieliams ir baržoms, tad čia ir pastatytas švyturys, siunčiantis baltus signalus, matomus 13 kilometrų atstumu. Anksčiau šviesą skleidė žibalinė lempa, kurios kuro atsargas kasdien papildydavo laivas. Dėl raudonos spalvos Pervalkos švyturys vadinamas Raudonuoju žmogeliuku. Anksčiau švyturys buvo dažomas dviem spalvomis: raudona ir balta, bet prižiūrėtojams dėl neįprastos lokacijos buvo sudėtinga jį nudažyti.
Šalia Pervalkos stūkso Skirpsto kopa, į viršų iškilusi apie 53 metrus. Kopą iš visų pusių supa miškas, neleidžiantis smėliui slinkti. Nuo kopos atsiveria Kuršių marių ir Baltijos jūros vaizdas.
Atsiliepimai