Vytautas Birštone turėjo pasistatęs medžioklės pilį ir žiemą mėgdavo čia pailsėti su žmona Ona, dukterimi Sofija, tapusia Rusijos didžiojo kunigaikščio Vosyliaus žmona, ir jos dukra Ona. Pilis buvo didelė ir stipri, sunkiai prieinama, nes stovėjo tarp upės ir stataus kalno skardžio. Čia Vytautas su Jogaila ir kitais didikais atvykdavo medžioti šernų, briedžių, vilkų ir kitų žvėrių ir dažnai praleisdavo čia po keletą savaičių. Svita ypač mėgo lankytis žiemą. Nuo šių medžioklių laikų Nemuno kilpos miškas ir dabar Žvėrinčiumi vadinamas, nors seniai čia jokių žvėrelių nėra.
Senieji dzūkai tvirtino, jog šis kalnas jau nuo senovės gavęs Vytauto pilies vardą. Buvo galima išgirsti senų pasakojimų apie pilies mūrus, stovėjusius Vytauto kalne. Vieni tvirtino girdėję kalbant, jog mūrai buvę balti, kampuotais bokštais, o kiti – kad raudoni, su apvaliu bokštu. Pilį pastatęs Vytautas, o kalną žmonės supylė rankomis. Paskui atsibasčiusi kažkokia svetima kariuomenė užpuolė pilį. Vytauto kariuomenė gynėsi kiek begalėdama, bet priešų įveikti nepajėgusi, tačiau jiems nepasidavusi – ėmė ir užsikasė giliuose kalno požemiuose. Vėliau pasklido kalbos apie kalne paslėptus lobius.
Atsiliepimai