Šiandien į Senuosius Trakus keliautojus lydi Vytauto Didžiojo kelias. Pastatyti devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius kunigaikščio Vytauto Didžiojo gyvenimo etapus. Simbolinis Vytauto Didžiojo kelias pristatytas 2000 m., minint kunigaikščio 570-ąsias mirties metines.
Nuo Šv. Jurgio koplytstulpio driekiasi kelias į Senuosius Trakus – istorinę šalies sostinę. Nuo koplytstulpio kalvos matyti virš medžių iškilęs Trakų pilies bokštas, vadinamas donžonu, Trakų bažnyčia. Ši skulptūra Vytauto Didžiojo kovas ir simbolizuoja šio nepalaužiamo kario galybę.
Kazimiero koplytstulpis. Šv. Kazimieras – kunigaikštis, karys, krikščionybės simbolis, vaizduojamas skirtingose rankose laikantis bažnytėlę ir kalaviją. Skulptūra „Pabėgimas į Egiptą“ simbolizuoja karaimų perkėlimą į Lietuvą. Šv. Kotrynos Aleksandrietės koplytstulpis įprasmina Vytauto pastangas siųsti jaunimą studijuoti į Vakarų Europą ir pirmąjį Lietuvos studentą Krokuvos universitete Mykolą iš Senųjų Trakų! Sopulingoji pieta simbolizuoja didžiojo kunigaikščio Kęstučio žūtį Krėvos pilyje 1382 m. Vytautas Didysis pavaizduotas vienoje rankoje laikantis kalaviją, kitoje – valstybės simbolį Vytį. Dar viena skulptūra skirta pagerbti kunigaikščio tėvus Kęstutį ir Birutę.
Vytautas Didysis 1405 m. savo pilyje įkurdino vienuolius benediktinus. Šv. Benediktas skulptūroje vaizduojamas su Senųjų Trakų Dievo Motinos paveikslu. Paskutinis koplytstulpis – Šv. Marija su kūdikiu – stovi Senųjų Trakų piliavietėje ir žymi Vytauto kelio galutinį tikslą. Skulptūra primena viduramžių madonas bei simbolizuoja tyrą motinystę ir prisirišimą prie gimtinės. Tačiau daugeliui ji labiau primena pagonę vaidilutę Birutę, laikančią Vytautą ant rankų.
Atsiliepimai