Atgavęs Trakus kaip tėvoniją ir tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, Vytautas Galvės ežero saloje pastatė pilį. Joje 1430 m. spalio 27 d. Vytautas ir mirė.
Vytauto kelias į tėvoniją buvo labai sudėtingas. 1392 m. jis prarado savo abu tėvus ir brolius, tris kartus keitė tikėjimą, du kartus – vardą, o sulaukęs tiems laikams solidaus amžiaus – 40-ies, tapo didžiuoju kunigaikščiu ir pradėjo valdyti. Aleksandras, demonstruodamas savo valdžią, apie 1408-uosius pastatė Trakų pilį. Vytautas buvo užmezgęs daugybę tarptautinių kontaktų, puoselėjo riterių kultūrą, keitė kilmingųjų pasaulį. Jo propaguotas imperijos valdymo būdas – mušti savus, kad bijotų svetimi. Jis Lietuvai paliko simbolį-antspaudą su raiteliu, kuris tampa vyčiu – valstybės simboliu. Vytautas buvo keliaujantis ir kariaujantis monarchas, todėl Trakuose nuolatos negyveno, bet visada skubėdavo pas savo mylimą žmoną Oną.
Pasakojama, kad buvo jis žiaurus valdovas: jei gaudavo kokį blogą patarimą, mėgo šaudyti ir į pavaldinius, sodindavo juos ant kuolo, o jei kažkas kažko neįvykdydavo, liepdavo pasikarti. Iš vieno užrašyto pasakojimo: „Kartą du kareivukai, ką tik apiplėšę bažnyčią, sako vienas kitam: karkimės greičiau, nes Vytautas atjoja, kai jis pasirodys, bus daug blogiau.“
Atsiliepimai