Šiandien tyli Žydų g. kadaise buvo viena gyvybingiausių miesto arterijų. Žydų gatvė savo vardą buvo gavusi dar prieš tai, kai XVII amžiaus pirmoje pusėje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza suteikė privilegiją žydams gyventi Vilniuje, čia suformuotame kvartale. Taigi, tikėtina, kad dar prieš privilegijos suteikimą žydai čia jau buvo sėkmingai įsikūrę. Kvartale buvo leista statyti ir mūrinę sinagogą, vėliau tapusią garsiąja Didžiąja Vilniaus sinagoga. Prieš II pasaulinį karą Vilniuje iš viso buvo net 135 sinagogos.
Penktadieniais visi skubėdavo į Žydų gatvę apsipirkti. Čia galėjai įsigyti sendaikčių, užsukti pas batsiuvį ar kailiadirbį. Parduotuvių iškabos skelbė, kad čia parduodamas žibalas lempoms, druska ir cigaretės. Tokiose universalinėse parduotuvėse buvo parduodama daug skirtingų prekių. Į jas užsukdavo ne tik žydų tautybės žmonės, bet ir lietuviai. Pastarieji dažnai apsipirkdavo pas žydus, mat šie apsukrūs verslininkai produktus ir prekes duodavo „į skolą“. Žydų gatvėje kadaise stovėjo namas, kuris iki šių laikų neišliko – jo vietą žymi tik paminklas. Tame name didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Elijahu Ben Solomonas Zalmanas, geriau žinomas kaip Vilniaus Gaonas. Jis buvo vienas garsiausių visų laikų žydų mąstytojų ir mokslininkas.
Jau daugiau nei 600 metų gyvuojantis kvartalas, kadaise užėmęs didžiąją dabartinio senamiesčio dalį, buvo ne tik žydų gyvenamoji vieta, bet ir auksakalių, stiklapūčių, amatininkų ir finansininkų miestelis. Buvo įkurta auksakalių gildija, pirmoji LDK stiklo manufaktūra, o kvartalo pavadinimas gimė šiame amžiuje įsikūrus tvirtai bendruomenei, primindamas laikus, kai čia buvo net trys Stiklo gatvės: Stiklo 1-oji, 2-oji ir 3-ioji.
Tačiau vadinamasis Stiklo kvartalas vėl alsuoja žydiškąja atmosfera ir nuotaika, čia klesti amatininkai, šurmuliuoja žmonės, o patys pastatai padeda išsaugoti kvartalo aurą bei garbingą atminimą. Gaono gatvės pradžioje išlikęs pastatas su rotonda – tarsi simbolinis įėjimas į kvartalą. Žydų kultūros pėdsakų randama ne tik gatvių istorijose ir pavadinimuose, bet ir restoranų meniu, papuošalų simboliuose, galerijų meno kūriniuose. Net unikalūs piešiniai – grafičiai ant kvartalo sienų – atkartoja žmonių atvaizdus iš XX a. žydų kvartalo nuotraukų
Atsiliepimai