Vėliau pradėtas statyti priešpilis. Jis buvo statomas sudėtingomis sąlygomis, beveik ežere ir durpyne. Bokštai statyti salos pakraščiuose ant tvirto grunto, visos konstrukcijos sujungtos keliomis eilėmis rąstų, gynybinės sienos tebestovi ir šiandien. Manoma, kad pilį statė vietiniai meistrai. Pastačius priešpilio bokštus ir sienas vėliau pastatyti ir kazematai.
Vartų bokštas buvo net 5 aukštų, šalia jo – dar 4 bokštai, skirti patrankoms. Apvalieji kampiniai bokštai turėjo sutalpinti labai daug patrankų. Tai pažangus sprendimas, ypač turint omenyje, kad XV a. pradžioje parakiniai ginklai buvo dar labai netobuli. Statant priešpilį duotas startas apvalių ir žemų bokštų, kuriuose išdėstomos patrankos, statybai. O patrankų Vytautas turėjo. 1428 m. rusų metraščiuose minima patranka, kurią traukė 40 arklių.
Salos pilis neatsiliko nuo Vakarų Europos monarchų pilių. Joje buvo gyvenama ir žiemą, pastatas turėjo hipokaustinį šildymą, kuris leido šildyti gyvenamųjų menių grindis. Tam reikalui būdavo dedami dideli akmenys, rieduliai, kurie įkaisdavo ir šiltas oras kildavo į viršų. Iš Vytauto kambario ėjo laiptai į iždinę, lobyną, kur buvo saugomas Lietuvos archyvas, metrika. Šalia buvo kunigaikštienės ir mažoji menės. Čia gyveno valdovo šeima. Pagrindinėje – didžiojoje – pilies menėje vykdavo puotos. Čia valdovas demonstravo monarcho statusą. Manoma, kad toje pačioje menėje Vytautas galėjo būti ir pašarvotas po mirties. Šioje menėje turėjo vykti monarchų susirinkimas dėl Vytauto karūnavimo, bet tai įvyko Lucke, kadangi jis buvo geografiškai patogesnėje vietoje.
Tam, kad tokia pilis išsilaikytų, reikėjo, kad joje gyventų ir daugiau pilėnų: ne tik valdovai ir jų artimiausios aplinkos žmonės, bet ir amatininkai, ūkininkai, tarnai, t. y. net iki kelių šimtų žmonių.
Atsiliepimai