Muziejus įsikūręs senojoje klebonijoje, statytoje jau daugiau nei prieš 120 metų. Čia gyveno palaimintasis Teofilius Matulionis. Tai neeilinė asmenybė: žmogus, kuris dėl tikėjimo ir nenuilstamos kovos už bažnyčią buvo paskelbtas palaimintuoju.
Teofilius Matulionis ne kartą buvo kaltinamas antisovietine veikla, o 1930 metais nuteistas dešimtmetį kalėti griežtojo režimo Solovkų lageryje. Jame iškentėjęs trejus metus sugrįžo į Lietuvą, kur ir toliau neišsižadėjo tikėjimo, aktyviai priešinosi SSRS režimo veiksmams prieš tikinčiųjų bendruomenę. Nepalaužiamasis kankinys iš duonos pagamino rožinį ir ranka parašė maldaknygę. Net kalėjimo prižiūrėtojai jį vadino tikru žmogumi, o KGB agentai iš anksto nuspėjo, kad šis žmogus vertas šventojo titulo.
Dar 1981 m. knygoje „Nemarus mirtingasis. Arkivyskupas Teofilius Matulionis“ prelatas, teologas, rašytojas Pranas Gaida rašė tokias eilutes: „Velionies arkivyskupo Teofiliaus Matulionio asmuo sušvito Lietuvos gyvenime labai savita šviesa, kuri pasklido ne tik Lietuvos, Latvijos, Rusijos žemėse, bet ir už Atlanto vandenyno, ypač Šiaures Amerikoje, kur nuo seno yra įsikūrusi gana gausi lietuvių išeivija. Toji šviesa buvo ne moksline, ne politine, ne valstybine, o asmenine, moraline, spindinti krikščioniškomis vertybėmis. Ji išsikristalizavo ilgoje kančioje ir atskleidė žmogų, tyliai, ryžtingai einanti erškėčių keliais, bet matanti plačiąją gyvenimo viziją, kurios galutiniame horizonte spindi nenugalima gėrio pergalė.“
Atsiliepimai