GIDEO.EU

Šventaragio slėnis ir senoji pagonių šventykla

Legendos, Vilnius

Audio gidas

0:00
0:00

Kontaktai

Prie Neries ir Vilnios santakos buvo deginami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių palaikai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis. Tas vietas kunigaikštis žinojo nuo pat jaunų dienų, nes tada ten medžiodavo. Pasakojama, kad Šventaragis pastatęs šventyklą, iš Palangos čionai atvežęs rūstaus dievaičio Perkūno statulą ir įkūręs prieš ją šventąją ugnį, ją saugoję vaidilos ir šventosios mergelės vaidilutės. Už šventyklos buvo speciali vieta kunigaikščių kūnams deginti.

Kunigaikščiui Šventaragiui mirus, jo sūnus Gerimantas, vykdydamas tėvo valią, iškirtęs šimtametį ąžuolyną, padaręs didelę aikštę, paaukojęs dievams daugybę žvėrių ir Lietuvos didikų bei bajorų akivaizdoje ant milžiniško laužo sudeginęs savo tėvo kūną. Sekant sentėvių papročiais, kunigaikštis buvęs sudegintas su puikiausiais šarvais ir ginklais, su gražiausiais apdarais. Kartu su kunigaikščiu buvę sudeginti jo medžiokliniai šunys, vanagas, sakalas, žirgas ir tarnas.

Šimtą dvidešimt metų Šventaragio slėnyje stovėjo rūstaus Perkūno, dievų ir žmonių karaliaus, šventykla, prieš jo statulą nė valandėlei negęstanti ruseno šventoji ugnis, o požemiuose buvo laikomos ypač tuo metu garbintos gyvatės. Bet štai į didžiųjų Lietuvos kunigaikščių sostą atsisėdo Jogaila. Jis, pasikrikštijęs ir pasižadėjęs pakrikštyti visą Lietuvą, vedė lenkų karalaitę Jadvygą ir buvo išrinktas lenkų karaliumi. Ilgai nelaukdamas, su karaliene, didikais ir lenkais dvasininkais atvažiavo į Vilnių ir ėmėsi stabmeldžius atversti į krikščionybę.

 Kai Gnezno arkivyskupas Bodzentas pakrikštijo minias žmonių, stabmeldystei atėjo pabaiga. Pirmoji griuvo Perkūno šventykla. Iškirstas šventasis alkas, sugriautas aukuras, altoriai ir sienos, išmušti žalčiai ir gyvatės, o dievaičių statulos paskandintos Neryje. Paskutinis krivių krivaitis Gintautas pasislėpė Kauno apylinkėse ir ten baigė savo gyvenimo dienas, apgailėdamas dievus, kuriems buvo ištikimas iki pat mirties. Nieko neliko iš senosios šventyklos, išskyrus požemius ir bokštą, iš kurio kriviai skelbė žmonėms dievų valią. Norėta sunaikinti viską, kas galėtų žmonėms priminti senuosius jų dievus.

Atsiliepimai

Komentuoti