Šv. Jono Nepomuko koplytstulpis pastatytas dar XVII a. Pirmiausia jis buvo naudotas kaip skelbimų stulpas. Žvejų ir vandens apsuptų miestų globėjo – šv. Jono Nepomuko – vardu jis imtas vadinti gerokai vėliau. Šis šventasis – ir Trakų miesto globėjas. Ant stulpo buvo užkelta šventojo skulptūrėlė. Sovietmečiu valdžiai įsakius koplytstulpis buvo išmestas į ežerą. Vėliau jis surastas, restauruotas ir pašventintas ir iškilmingai grąžintas į buvusią vietą.
Jonas Nepomukas – tai XIV a. čekų dvasininkas, kankinys, po mirties bažnyčios pripažitas šventuoju. Kilus ginčui tarp arkivyskupo ir karaliaus, Nepomukas pasipriešino karaliaus planui ir gynė arkivyskupą. Už tai jis buvo suimtas ir po kankinimų bei tardymo 1393 m. nustumtas nuo Karolio tilto į upę. Manoma, kad Nepomukas žuvęs todėl, kad nenorėjo išduoti išpažinties paslapties, kai jo buvo pareikalauta atskleisti karalienės meilužio pavardę, esą minėtą per išpažintį. Nepomuko garbei ant tilto, nuo kurio jis buvo nustumtas, buvo pastatytas paminklas: nuo to laiko šventasis pradėtas laikyti tiltų globėju ir saugotoju nuo potvynių, taip pat neteisingai kaltinamų asmenų užtarėju. Lietuvoje Nepomuko kultą įtvirtino jėzuitai. Jam skirti paminklai, paprastai statyti prie vandens telkinių, mūsų šalyje gana paplitę. Šis šventasis liaudies dažnai vadinamas Joneliu ir yra labai gerbiamas. Mažiau išsilavinę valstiečiai jį tapatindavo su Jonu Krikštytoju.
Atsiliepimai