Viešėdami Birštono apylinkėse dar Vytautas su Jogaila ketino čia pastatyti katalikų bažnyčią. Tačiau ar jiems pavyko įgyvendinti šią idėją, nėra žinių. Manoma, kad pirmąją katalikų bažnyčią Birštone pastatė karalius Vladislovas IV 1644 m. Jis ją gražiai išpuošė, padovanojo žemių bei kitų turtų. Vėliau kuriam laikui Birštonas liko be maldos namų: spėjama, juos galėjo sudeginti rusų kariuomenė, kuri degino dvarus ir bažnyčias bei niokojo viską, ką tik rado savo kelyje.
Netoli medžioklei skirtos karalių pilies tuometis Prienų seniūnas Kazimieras Sapiega vėl pastatė medinę bažnyčią, kurios pėdsakų likę iki šių dienų. Jos buvimą liudija ir archeologinės iškasenos. Šios paskutinės medinės Birštono bažnyčios paveikslą galime rasti Sirokomlės-Kondratavičiaus 1861 m. parengtame piešinių rinkinyje. 1909 m. Birštone iškilo mūrinė bažnyčia, sėkmingai išstovėjusi per pasaulinius karus ir dabar džiuginanti miestelėnus ir miestelio svečius.
Šv. Antano Paduviečio vardą gavusi bažnyčia – neogotikinė, su aukštu bokštu. Jos vidus yra trijų navų, skliautuotas, mozaikinės grindys klotos iš akmens plokščių. Bažnyčios centriniame altoriuje yra Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas, kairės pusės šoniniame altorių puošia Šv. Juozapo su Kūdikėliu paveikslas, manoma, išlikęs iš XVIII a. Birštono medinės bažnyčios.
Šiaip žymesnių senosios statybos paminklų Birštone nėra, nes miestelis net kelis kartus buvo sudegintas.
Atsiliepimai