GIDEO.EU

Skirsnemunės apylinkės

Miestai/ miesteliai, Panemunė (Kaunas -Jurbarkas)

Audio gidas

0:00
0:00

Kontaktai

Adresas:

Nuo senovės laikų vietovė įsikūrusi Nemuno slėnyje, kurio žemesnės vietos apsemiamos didžiųjų Nemuno potvynių. Vienoje, kiek pakilesnėje vietoje, buvo pastatyta senoji bažnyčia, o naujoji gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia išaugo ant kalno.                 

Kai kurie vietiniai gyventojai tvirtina, jog Skirsnemunės vardas jotvingiškos kilmės. Mokytojas Stasys Galbuogis yra pasakojęs tokį vardo kilmės aiškinimą: senaisiais laikais Nemunas žemiau Šilinės skyrėsi į dvi šakas, viduryje buvo labai didelė sala, kuri tęsėsi apie 5 km. Saloje buvo derlingos lankos, priaugusios laukinių vikių. Pavasario potvyniai ilgainiui užpylė salos įlanką. Skirsnemunė savo vardą turbūt bus gavusi iš Nemuno persiskyrimo, ėjusio nuo Šilinės. Upė ir vėl susilieja žemiau Skirsnemunės dvaro, netoli molinės.                                               

      Skirsnemunės pilis vokiškai buvo vadinama Christi Memela, Krismomel. Ji stovėjo toje vietoje, kur dabar yra Narkūnų piliakalnis. Ji buvusi pastatyta priešais lietuvių Bisenos pilį. Iš čia kryžiuočiai puldinėdavo lietuvius. Yra žinių, kad XIV a. pr. ją pastatęs ordino magistras Karolis von Trieras. Jos statyboms reikalingas medžiagas atplukdė laivais, kurie grįždami atgal paskendę Kuršių mariose su 200 žmonių įgula. Pažymima, kad „Vytenis, lietuvių karalius, surinkęs savo karalystėje visus karui tinkamus vyrus, apsupo Chirstmemelą ir 17 dienų ją stipriai puolė su dviem karo pabūklais ir daugeliu šaulių. Matydami tai ir norėdami apsisaugoti būsimųjų pavojų, broliai sudegino savo pilies priešpilį. Tuo tarpu iš Žemijos, minimos pilies, gelbėti atplaukė 10 brolių ir 40 vyrų, bet lietuviai taip gudriai užėmė visus kelius ir visus pilies priėjimus, kad daug kartų mėginant niekam nepavyko į pilį prasiskverbti. Dėl to tie broliai buvo priversti pasilikti laivuose, kur kiekvieną dieną juos puldinėjo lietuviai ir tose kovose daug netikėlių buvo nukauta ir sunkiai sužeista, o brolių pusėje buvo 18 vyrų sužeista“.               

Sakoma, jog lietuviams pavyko paimti pilį ir priešai pasitraukė. Vėliau 400 lietuvių vėl puolė pilį, bet ji atsilaikė, tačiau bėgant laikui pilis buvusi atskirta nuo Klaipėdos, vokiečiai ją sunaikinę ir atidavę lietuviams.

Atsiliepimai

Komentuoti