Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas.
Raudonės pilis suformuota iš trijų stačiakampio plano 2–3 aukštų korpusų, išdėstytų U raidės pavidalu, ir penkių apvalių bokštų (4 iš jų kampiniai ir 1 centrinis).
Į 33,5 m aukščio pilies bokštą leidžiama patekti ir turistams.
Po Žalgirio mūšio pilių svarba mažėjo. Tačiau pilys atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybiniu keliu. Raudonės pilis yra priskiriama antrosios kartos reprezentacinėms Panemunės pilims. Praturtėję feodalai XVI–XVII a. sandūroje statėsi dviaukščius plytinius rūmus – renesansinius pastatus su gynybiniais įrenginiais, bokštais, šaudymo angomis ir gynybinėmis sienomis. Juos supo pylimai, tvenkiniai ir nuostabūs parkai. Šie rūmai išsiskyrė iš kitų dvarų, todėl buvo vadinami pilimis.
Miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas, iš Prūsijos kilęs miško eksportuotojas, XVI a. pabaigoje Raudonėje pagal olandų architekto Nornhardto projektą pasistatė renesanso stiliaus įtvirtintus dvaro rūmus – pilį. Manoma, kad Raudonės dvarą Krišpinas Kiršenšteinas gavęs iš LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto.
Po to iš Olendskių pilį nusipirko Jekaterinos II favoritas grafas Platonas Zubovas, kuris keitė daugiau jos vidų, tačiau taip pat rekonstravo pilį, iškasė tvenkinius, pastatė neogotikinio stiliaus malūną.
Dmitrijaus Zubovo duktė Sofija von Pirch-Kaisarova pagal L. C. Anikinio projektą pilį perstatė. Po šios transformacijos rūmai įgavo neogotikos bruožų ir dabartinę išvaizdą.
Vėliau pilį valdė Kaisarovos dukra Sofija Waxell, galiausiai ir anūkė, taip pat Sofija, ištekėjusi už portugalo José Carloso de Faria e Castro.
Prieš I-ąjį pasaulinį karą buvo atliktas kapitalinis Raudonės pilies remontas, tačiau per karą ji buvo smarkiai nuniokota ir išgrobta.
Po karo de Faria e Castro giminė nuskurdo ir pilis buvo parduota iš varžytynių – ją įsigijo LR švietimo ministerija, vėliau perdavusi istorinį pastatą Lietuvos bankui.
II-ojo pasaulinio karo metu vokiečiai susprogdino 34,5 m aukščio pietinį didįjį bokštą, kuris virsdamas sugriovė ir dalį pietinio korpuso.
Pilies šiaurinėje pusėje yra raudonų plytų malūnas. Jame buvo dvaro tarnų gyvenamosios patalpos, ratinė. Pilies rūmuose iki 2018 m. veikė Raudonės pagrindinė mokykla.
Atsiliepimai