Ši vietovė kadaise buvo vadinama Naujuoju Aukštadvariu, vėliau šnekamojoje kalboje pervadinta į Aukštutinį Raudondvarį, kol galiausiai susiformavo dabartinis miestelio pavadinimas. Tokį pavadinimą veikiausiai bus įkvėpusi raudonų plytų pilis.
Neabejotinai tai viena seniausių Kauno rajono gyvenviečių. XIV a. Raudondvaryje vyko kovos su kryžiuočiais. Prie Nevėžio stūksojo Vyrgalės pilis, kurią sunaikino kryžiuočiai, o salą ilgainiui užliejo vanduo.
Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Kauno pakamariui Vaitiekui Dziavaltauskui čia statyti pilį. Aukštas to meto valdininkas Pakamaris viršutinėje Nevėžio terasoje pasistatė pilies formos raudonų plytų dvaro rūmus, kuriuos vėliau valdė jo sūnus Jonas.
Dvarą iš šios šeimos nupirko LDK didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. LDK feodalų kare su Rusija caro kariuomenės Kauno įgulos išpuolio metu rūmai išplėšti, o mediniai dvaro pastatai sudeginti, tačiau per vienerius metus atstatyti.
Nuo XVII a. vidurio dvaras keliavo iš rankų į rankas tarp Radvilų, Vorlovskių ir Zabielų, kol galiausiai jį įsigijo Tiškevičiai.
Legendinis rūmų įkūrėjas – Benediktas Emanuelis Tiškevičius ir pirmoji jo žmona Vanda Vankovič. Tais laikais tai buvo bene turtingiausia pora Lietuvoje. Kaip grafienė mirė nuo džiovos Baden Badene, jos vyras pas meistrą Luidžį Pampalonį užsakė vieną prabangiausių Lietuvoje antkapių.
Benediktui Emanueliui Tiškevičiui mirus, jo palaikai buvo parvežti į šeimos mauzoliejų, tačiau kunigas atsisakė laikyti mišias, mat grafas turėjo tris nesantuokines dukras.
Atsiliepimai