Ištrauka iš ,,Lietuvos metraščio“: ,,Didysis kunigaikštis Gediminas prieš mirdamas apdalijo visus savo sūnus. Du sūnus paliko didžiaisiais kunigaikščiais: Jaunutį savo sostinėje Vilniuje, o Kęstutį – Trakuose bei visoje žemaičių žemėje. Metraštyje pasakojama, kaip jodinėjančiam kunigaikščiui Kęstučiui ,,už mylios nuo Trakų labai patiko vietovė tarp ežerų, jis ten apsigyveno ir įkūrė miestą, pramindamas jį Naujaisiais Trakais, o sostinę iš senųjų Trakų perkėlė į naujuosius.”
Trakų pusiasalio pilis, vadinama Didžiąja, pastatyta pusiasalyje, įsiterpusiame tarp Galvės ir Bernardinų ežerų.
XIV amžiuje ją statyti pradėjo Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Pilis iškilo ant Aukų kalnu praminto piliakalnio. Tai padėti atremti kryžiuočių antpuolius ir iškilus pavojui suteikti prieglobstį vietiniams gyventojams turėjusi pilis. Pusiasalio pilis buvo statoma gana ilgai. Tai viena didžiausių gardinių pilių Lietuvoje, užėmusi 4 hektarų plotą ir turėjusi 11 skirtingo dydžio gynybinių bokštų. Nuo miesto ją skyrė akmeninę siena ir platus gynybinis griovys. Kampuose iškilo keturkampiai bokštai. Vieno paskirtis buvo saugoti pilies vartus, kiti tarnavo sienų gynybai. Tuščias pilies kiemas buvo skirtas kariuomenei ar kilus pavojui į pilį subėgusiems gyventojams susirinkti. Didysis kunigaikštis gyveno tame didžiajame pietiniame bokšte. Bokštas matėsi visame pusiasalio pilies komplekse, ir ne tik: iš jo buvo galima stebėti Senųjų Trakų ir Vilniaus kelius. 1383 metais Trakuose pasirodę kryžiuočiai pilį užpuolė ir mūšį laimėjo. Kovoms aprimus, jau po Kęstučio mirties atstatyti pilį ėmėsi jo sūnus Vytautas. Vietoje medienos pradėtas naudoti mūras ir plytos. Statybinės medžiagos buvo gaminamos čia pat įrengtoje dviguboje kalkių degimo krosnyje.
Vėliau pilies teritorijos žemės buvo dalijamos kilmingiesiems, o pačioje pilyje kalinami kilmingi valstybės priešai ir belaisviai. Pasakojama, kad kiek vėliau miestelėnai pradėjo ardyti pilies sienas, kas kur išsinešiojo plytas ir akmenis. Lemtingais 1655 m. pilis buvo sugriauta.
Atsiliepimai