Preila – žvejų kaimas, nepraradęs savo unikalumo. Jos branduolį suformavo iš užpustytų Naujųjų Naglių atsikėlę gyventojai. Žvejų kaimelio žmonės pasirinko patogią vietą marių pakrantėje. Kuršininkų kalba „preilis“ reiškia nekviestą svečią, „prei-eilis“ – atvykėlis.
Tarpukariu poilsiautojai iš Nidos į Preilą traukdavo stebėti briedžių: jei jų nepamatydavo, jiems organizatoriai grąžindavo pinigus. Preilos žvejai savo gražiuose ir švariuose lietuviškojo tipo namukuose priimdavo poilsiautojus ir žadėdavo vasarotojams viską, išskyrus triukšmą. Marių pakrantės buvo pilnos laivų, kuriais žvejai kasdien plaukdavo žvejybon ir mielai kiekvieną poilsiautoją paimdavo kartu pasigrožėti tuo įdomiu amatu.
Preiloje galima aplankyti puikiai restauruotą buvusio Preilos seniūno Labrenso vilą, statytą apieb1906 m., ir apžiūrėti nedidelę joje įkurtą ekspoziciją. Namas statytas taip, kad jei kopa slinktų, jį būtų lengva išardyti ir vėl surinkti. Nuo šio pastato prasidėjo Preilos apstatymas naujais žvejų namais, kurie iš tikrųjų buvo poilsiautojams skirtos vilos. Jį galima laikyti kurorto Preiloje pradininku. Nuoma tapo nauju vietinių gyventojų verslu ir užsiėmimu. Šalia įprastos žvejybos, vasarotojų priėmimas žadėjo naują pragyvenimo šaltinį. XX a. pradžioje Preilos pagrindinėje gatvėje pridygo vilų, įrašytų net į Paveldo registrą.
Baigiantis karui, kaimas stovėjo tuščias, vėliau grįžo keletas pasitraukti nespėjusių šeimų, pradėjo keltis naujakuriai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Sovietų sąjungos. Čia buvo plėtojama žuvies pramonė, išmokti žvejoti turėjo ir to negebantys naujakuriai. Valdžia žmonėms, sutikusiems persikelti gyventi į Kuršių neriją, siūlė neblogą algą, nemokamą apgyvendinimą..
Preiloje galima pamatyti ir miško apsuptas senąsias etnografines kapinaites su išlikusiais senaisiais krikštais.
Atsiliepimai