Kaip ir daugeliui XVI–XVII a. Neringos gyvenviečių, Nidai net keliskart grėsė smėlio užpustymas, todėl miestelis traukėsi nuo smėlio kopų ir kėlėsi vis į kitą vietą. Pirmoji Nida buvo įsikūrusi labai gražioje įlankoje prie Grobšto rago, šiaurinėje rago pusėje. Nidoje buvo ir medinė bažnyčia. XVII a. vid. Nidos kaimo gyvenimą sujaukė pajudėjusi Grobšto rago kopų virtinė, tad smėlį pradėjo pustyti į kaimą. 1675 m. gyventojai turėjo kraustytis kitur, į saugesnę vietą. Tokią vietą jie pasirinko netoliese, už pusės kilometro, Tylos įlankoje prie pat marių – taip įsikūrė Antroji Nida. Antrojoje Nidoje gyveno palyginus labai nedaug žmonių – penkios šeimos, iš viso 35 žmonės. Tačiau ir ši Antroji Nida neišbuvo saugi nė pusę amžiaus. Paskutinį kartą Nida į šiandieninę vietą iš Tylos įlankos persikėlė 1732 m. Ši naujoji gyvenvietė žvejų buvo naudojama ir anksčiau: pernakvoti, nespėjus sugrįžti iš žvejybos ar audros metu, nes čia jau anksčiau buvo pastatytas medinis namelis-būda.
Atsiliepimai