Buvo šalta žiema. Daug sniego, ežerai užšalę. Ir pavasarį, kada saulutė pašildė tą sniegą ir ledus, pradėjo jie tirpti, vanduo ežeruose kilo, kilo, kilo ir apsėmė karaimų namus, prasidėjo potvynis. Vyrai buvo kare, o moterys su vaikais, senoliai nuplaukė pas Vytautą prašyti pagalbos. Vytautas pasikinkė žirgą, atjojo į karaimų gyvenvietę ir mato, kad tikrai apsemta visa Karaimščizna – tik kaminai kyšo. Ir tuo metu žirgas pradėjo gerti tą vandenį – gėrė gėrė, gėrė, kol vanduo nusmuko ir pasirodė namai. Vytautas nujojo toliau, už Rėkalnės, ten žirgas nusilengvino, ir tuomet naujas ežeras prie Trakų pasirodė. Taip esą didysis kunigaikštis išgelbėjo tuos žmones nuo potvynio.
+1
Atsiliepimai