Kadaise (prieš kelis šimtus metų) apylinkėse pradėjo sklisti gandai apie įvairiausius vaidenimosi atvejus, ypatingai Panemunės pakrantėse. Dažniausiai tai būdavo Lietuvos kraštui visiškai nebūdingos išvaizdos vaiduokliai. Iš pradžių niekas į tai nekreipė dėmesio, tačiau bėgant laikui gandų iš labai skirtingų Panemunės vietų pradėjo daugėti... Ypatingai daug atvejų buvo pastebėta aplink Kauną.
Einant amžiams karai buvo kone įprastas reiškinys. Tad mūsų laikais archeologai betyrinėdami rado daugybę kapaviečių. Jose pasitaikė nemažai romėnų, kurie buvo atpažinti dėl laidojimo su visais turtais ir po daug palaikų vienoje vietoje. Taip pat rasta ir vikingų kapų, nes jie buvo laidojami su savo žirgais, daug didesniais už lietuviškų kraštų žirgus. Taigi galbūt visi šie žuvę kariai, taip ir negrįžę į savo gimtuosius kraštus, ir yra vaidenimosi priežastis? Galbūt jų sielos iki šių dienų neranda saugaus prieglobsčio ieškodamos savo vietos?
Tačiau ar tai vienintelis logiškas paaiškinimas, kodėl Kauno pilyje ir kitose istorinėse viduramžių vietose tiek daug realių pasakojimų apie vaiduoklius? Po 1362 m. kovo mėn. įvykusio mūšio Kauno pilies teritorija buvo nusėta nukautųjų suluošintais kūnais... Netrukus virš jų jau suko ratus būriai varnų, kurios kranksėdamos šaukė savo gentainius į kruviną puotą...
Jeigu Vaidoto kariauna būtų buvę šio mūšio nugalėtojais, galbūt panašios istorijos neegzistuotų... Tuomet kariai būtų turėję galimybę surinkti visą karo grobį, įskaitant ginklus, šalmus, šarvus, ir, žinoma, sužeistuosius. Juk toks požiūris buvo jau ir Mindaugo valdymo laikais: jei nėra galimybės iškart palaidoti sužeistųjų, saviškius reikia apversti kniupščius, kad varnai akių neiškapotų. Kitu atveju – akli kariai klaidžios amžinoje ano pasaulio tamsybėje ir neduos gyviesiems ramybės. Ar galime būti tikri, kad dabar čia jau nieko nebėra? Tikėtina, kad ne... Tikriausiai Vaidoto kariai iki šiol tebevaikšto po pilies teritoriją
Atsiliepimai