Didžiausia Skruzdynės įžymybė yra ant aukštos kalvos – Uošvės kalno – stovinti vila. Tai Tomo Mano namelis. Pirmą kartą rašytojas su žmona Katia į Nidą atvyko ką tik gavęs Nobelio premiją. Kaip pats pasakojo, pagautas neapsakomo gamtos savitumo ir grožio, fantastinių klajojančių kopų pasaulio panoro būtent čia tūrėti vasarnamį. Namą suprojektavo Klaipėdoje gyvenęs vokiečių inžinierius, architektas Herbertas Reismanas. Projektas atkartojo tradicinio Kuršių nerijos namo formą. Architektas suprojektavo ne tik namą, bet ir baldus rašytojo šeimai. Katia Mann buvo šeimos galva, finansų direktorė – taip vaizdžiai sūnus atsiliepė apie mamą. Tad natūralu, kad visi namo statybos rūpesčiai teko jai.
„Tai buvo 1930 m. liepos 16-oji. Trečiadienio popietė. Visa Nida susirinko į prieplauką. Žvalgosi ir laukia atplaukiant garlaivio „Kuršių marės“, kuriuo turi atplaukti pasaulinė garsenybė – rašytojas, Nobelio premijos laureatas Tomas Manas. Prieplaukoje garlaiviu atvykusio rašytojo su žmona Katia Man ir trimis vaikais – Elizabeta, Michaeliu ir Monika – laukė viešbučio savininko Blodės parūpinta vienintelė visoje Nidoje karieta, gausus būrys vasarotojų, keletas fotografų bei kaimelio gyventojai. Rašytojas, sėdęs su šeima į karietą, nuvyko į netoli miestelio esančią gražią, žaliomis pušelėmis apaugusią kalvą, nuo kurios aiškiai matėsi marių platybė ir smėlio kopos. Čia, ant Uošvės kopos, stovėjo tik ką pabaigtas Mano vasarnamis švendriniu stogu su didele veranda. Manas su šeima Nidoje praleido tris vasaras – čia ilsėjosi ir rašė.“
K. Mann pasakojo, jog trečioji vasara buvo kitokia, nerami, nes naciai jau veržėsi į valdžią Vokietijoje, o ir Nidoje jautėsi pirmosios to apraiškos. Ji prisiminė, kaip rado šalia vasarnamio siuntinį su sudegusiais „Budenbrokais“ (Tomo Mano romanas, už kurį 1929 m. jis gavo Nobelio literatūros premiją) ir suprato, kad čia būti nebesaugu. Daugiau į Nidą rašytojas nebegrįžo.
Tomo Mano vasarnamis buvo nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį „Briedžių giria“. Pokariu pastatas smarkiai nukentėjo. Vėliau pagal išlikusius architekto H. Reissmanno brėžinius ir Tomo Mano dukters Elisabeth prisiminimus namas buvo restauruotas, stengiantis atkurti autentišką aplinką. Dabar čia veikia memorialinis muziejus
Atsiliepimai