Retas poilsiautojas žino, jog Nidos senamiestis – tai kadaise buvęs Hakeno kaimas. Čia galu į marias išsidėsčiusios senosios žvejų sodybos, tarp jų – ir visiems atviras muziejus – mėlynlangė etnografinė Nidos žvejo sodyba ant marių kranto. Sodybą 1927 m. pastatė vietiniai meistrai. Ją sudaro du sujungti namai: kai šeimos atžala vesdavo ir jaunoji šeima įsikurdavo šalia tėvų, būdavo pristatoma nauja namo dalis. Čia gyveno žvejas Martynas Purvinas su savo pačia ir trimis vaikais. Po žmonos mirties jis vedė Aną iš Preilos, kuri parsivežė sūnų Johaną. Jiedu susilaukė dar dviejų vaikų. Vėliau Johanas iš patėvio perėmė žvejo amatą ir vedė Henrietą. Pora susilaukė penkių vaikų, o per karą žvejo šeimyna, kaip ir daug kitų Kuršių nerijos gyventojų, pasitraukė į Šiaurės Vokietiją.
Prieš daugiau nei pusę amžiaus sodyba smarkiai nukentėjo per ledonešį. Name miegojusiam šeimininkui teko patirti turbūt netikėčiausią „pasivažinėjimą“ kartu su visu namu. Po šio nuotykio čia gyvenusi rusų šeima išsikraustė iš Kuršių nerijos, o valdžia nusprendė atstatyti pastatą ir čia įkurdinti muziejų, parodantį autentišką žvejo šeimos gyvenimą. Namo virtuvėje stovi baltų glazūruotų koklių viryklė su duonkepe krosnimi. Galima susipažinti su senųjų žvejų buitimi ir gyvenimo būdu. Vos įėję į sodybą pasijusite tarsi patekę į šeimyninio gyvenimo sūkurį, kur iš ore pakibusio ąsočio, atrodo, tuoj pradės tekėti pienas, o ant sienų rodomose animuotose projekcijose stebėsite, kaip senyvi žvejo tėvai mezga tinklus. O pažvelgus į kitą namų kertę nežinia, ko dar galima tikėtis.
Atsiliepimai