Nidos senosios kapinės – viena iš nedaugelio vietų, kur galima pamatyti puikiai išlikusius ir atkurtus tradicinius šiam regionui būdingus antkapinius paminklus – krikštus. Vadinamieji krikštai, krikšteliai, krikštužiai – tai iki mūsų dienų išlikusi labai savita antkapinių paminklų forma. Krikštai labiausiai buvo paplitę Mažojoje Lietuvoje. Ankstyviausios žinios apie krikštus siekia XVI amžių. Juos dažniausiai statė Prūsijos lietuviai protestantai. Daugiausia krikštų išliko Kuršių nerijos (ypač Nidos) ir Nemuno deltos žvejų kapinėse. Krikštai gaminami iš lentų ir puošiami kiaurapjūviu. Įvairių siluetų krikštai buvo statomi mirusiojo kojūgalyje, kad trečią dieną kėlusis būtų už ko užsikabinti. Krikštus žmonės kildina iš prosenovės laikų, baltų mitologinių įvaizdžių. Senovės lietuviai ir prūsai religines apeigas atlikinėdavę šventose giraitėse, ąžuolynuose, prie pavienių keistai nuaugusių medžių. Ten ir aukas dievams aukodavę. Ant šventojo medžio pakabindavę nudobtos meškos kailį, laukinių bičių korį, išaugintų linų kuodelį.
Krikštai vyrų kapams daryti iš ąžuolo, beržo, uosio, klevo moterų kapams – iš drebulės, eglės, liepos, pušies. Puošyboje vyravo stilizuoti augalų, paukščių, geometrinių ornamentų motyvai. Krikštuose dažnai įkomponuojamas lotyniškas arba graikiškas kryžius. Vyrų kapų krikštams būdinga žirgo galvos, moterų – paukščių (ypač gegutės galvos) siluetas. Vėliau krikštų puošyboje ėmė vyrauti stilizuotų augalų ir gyvūnų, širdies motyvai. Dažnai jie buvo nudažomi viena kuria – mėlyna, geltona, raudona, žalia – spalva. Manoma, kad krikšto funkcijos yra platesnės nei paprastas mirusiojo atminimo ženklas. Juose – archajiškosios pasaulėžiūros atspindžiai. Šiais laikais krikštai statomi ant įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų kapų kaip pagarbos ženklas.
Nidos kapinėse daugiausia palaidoti vietos žvejai, jų šeimų nariai. Kadangi didelė dalis žvejų žūdavę audrų metu, spėjama, kad kapinėse buvo laidojama daugiau moterų. Čia taip pat ilsisi Nidai nusipelnę žmonės: Hermanas Blodė, meras Stasys Mikelis, menininkas Eduardas Jonušas ir kiti.
Po Antrojo pasaulinio karo krikštai buvo sunaikinti. Pasak vietinių Nidos gyventojų, po karo iš kapinių paminklai, daugiausia krikštai, buvo surinkti, sukrauti į sunkvežimį ir išvežti. Nemaža dalis kapų yra visai be paminklų. Yra ir tokių, kur galvūgalyje pastatytas kryžius, o kojūgalyje – krikštas. Prieš 50 metų senosios Nidos kapinės ir dalis senųjų krikštų buvo atkurta pagal dailininko Eduardo Jonušo projektą.
Atsiliepimai