XIX a. senosios žvejų gyvenvietės vis dar buvo suformuotos iš kuklių, medinių žvejų sodybų. Nida nebuvo išimtis ir kai 1888 m. ant vienos iš kalvų išdygo bažnyčia, gyvenvietėje tebuvo vienintelis mūrinis statinys – švyturys. Sunykus senajam pastatui, vietos pastorius Karlas Gustavas Echternachas inicijavo aukų rinkimą visoje Prūsijoje. Bendruomenės nariai patys buvo nepajėgūs padengti statybos išlaidų, todėl pastorius išsiuntė net 6000 prašymų viso Vokietijos reicho evangelikų institucijoms ir bažnyčioms. Nidą nuo pat įkūrimo jau dukart buvo palaidojusios slenkančios kopos, tad naujoji bažnyčia turėjo iškilti būtent kopos viršūnėje.
Sovietmečiu bažnyčia gerokai nukentėjo nuo vagišių. Vargonų vamzdžiai mėtėsi miške, varpų virvės buvo nupjautos. Tačiau vietos ir Klaipėdos šviesuolių dėka Nidos bažnyčia nepavirto sandėliu ar šokių sale: bažnyčios pastate buvo atidarytas Neringos istorijos muziejus. Atkūrus nepriklausomybę, pastatas buvo vėl grąžintas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiai. Prieš tai bažnyčia buvo visapusiškai renovuota.
Atsiliepimai