XIX a. antroje pusėje Nidą, nuošalų žvejų kaimelį, atrado rašytojai ir dailininkai. XIX a. pabaigoje Nidoje vasaromis pradėjo lankytis Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų mokiniai. Dailininkai apsistodavo Skruzdynėje įkurtame Hermanno Blodės viešbutyje, kuris laikui bėgant tapo kolonijos centru. Menininkus žavėjo Kuršių nerijos gamta, architektūra, žvejų darbai ir amatai, gyvenimo būdas ir ritmas. Hermanas Blodė vasaromis kviesdavosi Vakarų Europos šalių menininkus, čia sudarydavęs puikias sąlygas jiems gyventi ir kurti. Dailininkai po vieną kūrinį kaip užmokestį palikdavo viešbučio savininkui. Po H. Blodės mirties viešbutį paveldėjo jo žentas dailininkas Ernstas Molenhaueris, tęsęs Nidos menininkų kolonijos veiklą. Laikui bėgant naujasis viešbučio savininkas tapo dailininkų kolonijos siela. Jis buvo vedęs Hermano Blodės dukterį Jadvygą, su kuria kartu jie pastatė naują mūrinio viešbučio korpusą: tada ir atsirado garsioji dailininkų veranda, atsiverianti į marias. Joje vakarais rinkdavosi kolonijos menininkai ir svečiai. Į viešbutį priplūsdavo daug svečių iš Vokietijos su vaikais: buvo populiaru atostogauti Nidoje.
Čia tapė per 200 visų stilių ir pakraipų menininkų. Nidą jie vadino Prūsiškąja Sachara, stebuklų žeme. Jiems čia patiko ramybė, kopos, jūra, marios, žydras dangus. Čia tapė net trys Vokietijos dailininkų kartos. Blodės viešbutyje mezgėsi įvairios diskusijos, tapytojai vieni iš kitų mokėsi, vyko meninės varžytuvės. Į Nidą plūdo ne tik vokiečiai, bet ir lietuvių dailininkai Žmuidzinavičius, Kalpokas ir kiti.
Martino Sakučio viešbutis ir smuklė prie pat uosto taip pat buvo populiari Nidos miestelio vieta. Čia rinkdavosi seni žvejai, meistrai, medžių pirkliai. Prie stalų buvo šnekučiuojamasi, aptariami dienos įvykiai, politinės aktualijos, sudarinėjami sandėriai. Sakučio svetainė, tiksliau, alinė, irgi turėjo savo „menininkų verandą“. Į ją užsukęs netekdavai žado: atrodė, kad atsidūrei Paryžiaus dailininkų kvartale Monmartre. Šis senas nidietis dailininkams leisdavo apsistoti ir savo žvejo pirkioje.
Antrojo pasaulinio karo metais H. Blodės viešbutis, menininkų kolonijos kolekcija ir pati studija sudegė. Tai, kas dar buvo likę, rusų kareiviai sudegino kūrendami pečius. Šiandien meno istorijoje drobės su Nidos motyvais yra laikomos vienomis žymiausių, jos eksponuojamos garsiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose. Dabar tokie paveikslai kainuoja nuo 200 tūkst. iki kelių milijonų eurų.
Garsusis Nidos tapytojų rojus klestėjo iki pat sovietų okupacijos 1945 m. Dabartinė menininkų kolonija senosios dvasios nebeatkartoja.
Atsiliepimai