Ties Raudondvariu, Nevėžio ir Nemuno santaka, yra vieta, dar vadinama Upyte. Kalbama, jog tenai dažnai vaidenasi. Pasakojama, kad kartą naktį ėjo toks žmogelis, pavarde Mazgeika, keliu pro Upytę. Tamsoje jam kažkas pasirodė – lyg šuo, lyg meška, ir seka tas padaras paskui. Žmogus nusigandęs pradėjo žegnotis, visus poterius kalbėti, o baidyklė kėblina iš paskos nieko nepaisydama, vis didėdama, vis labiau žmogeliui šiurpą keldama. Žmogus jau taip išsigandęs, kad kojos pinasi, jau kone alpsta. Kai tik priėjo kryžkelę, baidyklė dingo. Atrodo, lyg būtų prasmegusi į žemę – nė ženklo jos neliko. Mat, sako, šmėklos ir piktosios dvasios negali kryžkelės pereiti, todėl čia dingsta be pėdsakų. Gal dėl to kryžkelėse ir vietose, kur dažnai vaidenasi, žmonės stato medinius kryžius. Tai jie saugo keleivius nuo piktųjų dvasių.
+1
Atsiliepimai