Kirtote Nevėžio upę, kuri viduramžiais ir dabar yra lyg riboženklis, skiriantis du didžiausius Lietuvos regionus – Aukštaitiją ir Žemaitiją. Senais laikais, kai nebūdavo nei žemėlapių, nei navigacijų, nei laikrodžių, žmonės turėjo kažkaip orientuotis, tad labai padėdavo unikalūs kelio ženklai. Juos atstodavo upės, medžiai, ežerai, akmenys įspaustomis arklių kanopomis ar Laumės pėda, esanti Veliuonoje. Taip pat labai pravertė ir dangaus stebėjimas. Žmonės buvo susikūrę specialias regyklas, kurios padėjo jiems ne tik nepamesti kelio, bet ir sužinoti, koks dabar metų laikas ar kokie orai laukia.
Atsiliepimai