Ilga istorija trumpai. Nemunu buvo plukdomi ir karo laivai. Kodėl? Lietuviams ir žemaičiams pastebėjus, jog įsibrovėlių, kurie nenusiteikę užsiimti prekyba, daugėja, teko gerai įvaldyti karo meną, tad amatai, žemės ūkis šiek tiek paliekami užnugaryje. Bėgant metams vietiniai gyventojai pritrūko tam tikrų turtų, kurių turi Vakarai. Tad prasideda pirmieji plėšiamieji žygiai. Kaimyninės šalys smarkiai nuo to nukenčia, sudaryta ne viena valdovų įpėdinių sąjunga. Pasinaudojusios proga ginti besiskundžiančių kaimynų gelbėti atvyksta pirmosios kryžiuočių kariuomenės, kurios tikėjosi, kad pamokys pagonis saracėnus, tuo pačiu juos ir pakrikštys. Tačiau ilgainiui ir kryžiuočiai pamatė, su kokia galinga tauta turi reikalų.
Tad galiausiai prasideda kovų su kryžiuočiais metas. XII a. pab. vokiečių ordinas, 1252 m. pastatęs Klaipėdos Mėmelio pilį ir užkirsdamas kelią prekybai, pradeda prūsų žemių užkariavimą. Vėliau tas pats ordinas pastatė ir Georgenburgo (Jurbarko) pilį. Tuo metu prasidėjo žūtbūtinės kovos – sunkiausias metas Kęstučiui ir jo sūnums. Skaičiuojama, kad atkarpoje tarp Jurbarko ir Kauno iš viso galėjo stovėti ir priešų atakas padėti atremti per 30 žemaičių ir lietuvių pilių. Prie Nemuno stovėjusios pačios svarbiausios Lietuvos pilys. Kunigaikštis Vytenis, Gedimino tėvas (taip manoma), buvo sutelkęs puikias gynybos sistemas. Visos pilys turėjo nuolatines įgulas, kurios visad keisdavosi, o sudegintos pilys greitai buvo atstatomos. Priešams nuolat tekdavo grįžti į kitą Nemuno krantą, tačiau jie būdavo reguliariai puldinėjami.
Galiausiai likimas lėmė, kad Gedimino sūnūs tapo itin žymūs valdovai ir sugebėjo atlaikyti gynybinę Nemuno liniją.
Atsiliepimai