Nida tapo naująja Kuršių nerijos gyvenviete su smukle, pašto stotimi, mokykla ir žvejų kaimu. Nidos smuklės savininkas Kazimieras Kuvertas naujojoje Nidoje pasistatė labai gražų žvejo namą, apie kurį rašė garsusis žvejybos inspektorius Vilhelmas Beerbohmas: „Tai buvo gražiausias žvejo namas, kokį tik aš esu matęs. Jis buvo pastatytas senovišku būdu, su labai dideliu tvartu ir virš jo erdvia pastoge, tokio ilgio ir pločio, jog ten buvo galima saugoti naujus tinklus, siekusius nuo Ventės iki Bulvikio rago. Čia dūmai amžinai aplinkui sklaidėsi. Šis namas tapo gimtuoju visų tų, kurie dar nešioja Kuverto pavardę.“
Trečiosios Nidos suklestėjimą galima sieti su Kuvertų veikla. Jis ir jo palikuonys ypač stengėsi apsaugoti Nidą nuo smėlio. Kuvertų šeimos istorija labai svarbi Nidai, nes jie, galima sakyti, buvo jos įkūrėjai. Kaimas iš trijų pusių buvo apsuptas smėlio kopų. Tačiau ir trečioji Nida neišvengė smėlio pustymų: teko perkelti dalį namų. Taip atsirado Nidos dalis Skruzdynė. Jau 1800 m. Nida – gana didelis kaimas. Kuvertai turėjo nemažą nerijos mastu žemės sklypą. Georgas Dovydas Kuvertas nupirko Kuncų bažnyčios medieną ir ją panaudojo smuklės bei pašto stoties pastatams rekonstruoti. 1819 m. Nidoje kilęs didžiulis gaisras sunaikino 12 žvejų namų, G. Kuverto viešbutį ir mokyklą. Po gaisro gyvenvietė labai greitai augo ir plėtėsi. Viešbutį atstatė Georgas su žmona Gertrūda, paėmę 4000 talerių paskolą. Atstatytas viešbutis pavadintas Karalienės Luizės vardu.
Ypač dideliais tempais Nida pradėjo augti ir vystytis XIX a. pab. Į Nidą kaip į ramų žvejų kaimelį atvyko pirmieji poilsiautojai – tapytojai. Netrukus Nida tapo menininkų Meka. Prasidėjo Nidos kurorto era: pastatyti pirmieji viešbučiai poilsiautojams, vilos.
Atsiliepimai