Martynas Mažvydas laikomas lietuvių literatūros pradininku, produktyviausiu XVI a. lietuvių rašytoju. Jis kilęs iš Žemaitijos. Spėjama, kad jo tėvai buvo nepasiturintieji miestelėnai. Jaunystėje garsusis raštijos pradininkas mokėsi ir dirbo Vilniuje, bendradarbiavo su kitais pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Beveik nėra duomenų apie M. Mažvydo gyvenimą iki išvykimo iš Lietuvos į Prūsija 1546 metais. Nėra aišku, kokį išsilavinimą turėjo bei ką tiksliai Lietuvoje M. Mažvydas dirbo. Žinoma tik tai, kad netekęs abiejų Karaliaučiaus universiteto profesorių lietuvių A. Kulviečio ir S. Rapolionio, kunigaikštis Albrechtas iš Lietuvos pasikvietė M. Mažvydą, tuo metu laikytą labai mokytu eruditu. Atrodo, kad 1542-aisiais, kai iš Lietuvos į Karaliaučių buvo priversti pasitraukti A. Kulvietis ir J. Zablockis, M. Mažvydas buvo suimtas ar kažkaip kitaip nukentėjo, nes 1548 m. laiške Karaliaučiaus universiteto rektoriui jis prie savo pavardės pridėjo žodžius „Protomartyr dictus“ (lot. k. tai reiškė „vadinamas pirmuoju kankiniu“). Tad manoma, kad jis galėjo nukentėti už liuteronybės idėjų sklaidą.
Atsiliepimai