Rūmai buvo XVII a. pastatyti LDK kanclerio Kristupo Paco. XVIII a. šią valdą įsigijo Kauno teismo seniūnas Simonas Sirutis ir rūmus perstatė. Todėl jie kartais vadinami Siručio rūmais. Tai – Maironio literatūros muziejus (Rotušės a. 13).
Kas čia veikė anksčiau? Po 1812 m. karo tai buvo ligoninė, per 1863 m. sukilimą čia veikė karo lauko teismas, rūsiai buvo paversti kalėjimu, miriop nuteistas vienas iš sukilimo vadų A. Mackevičius. Dar ir šiandien rūsiuose esti karceris, vadinamas „lavonų pūdykla“. Jame buvo kankintas ir miriop pasiųstas ne vieną sukilėlis bei rėmėją. Nužudytųjų nepatvirtintu faktu neišvešdavo, o guldydavo kalėjimo karceriuose į rietuves. 1863 m. gruodžio 29 d. iš šio kalėjimo vienmarškinis buvo išvestas sukilimo vadas A. Mackevičius, prie Zabielų namo (dabartinės Medžiotojų užeigos) pririštas ant ešafotinio vežimo ir vežamas į žuvies turgaus aikštę.
Namas, adresu Rotušės a. 10, taip pat turi savo istoriją. 1863 m. jis buvo paverstas kalėjimu. XVII–XVIII a. rūmai priklausė Kauno pavieto maršalkos Zabielos šeimai, tačiau po 1863 m. sukilimo iš grafų jie buvo atimti. Prabanga alsuojantis pastatas ilgam liko be rimto šeimininko ir pelnytos šlovės. Ilgainiui rūmai įgavo ir kitus pavidalus: 1903 m. juose įsikūrė Kauno tvirtovės štabas, buvo rusų kareivinės, priešais marširavo kareiviai, viduje buvo įrengtos arklidės. Pastatas neteko savo pirminės išvaizdos, jo išorė aptriušo ir net pajuodo, nes tuometinis šeimininkas žydas nuomojo rūmus Kauno miesto valdybai, kuri privalėjo patalpomis aprūpinti carinę kariuomenę., nes tuometinis šeimininkas žydas jį nuomojo Kauno miesto valdybai, kuri privalėjo patalpomis aprūpinti carinę kariuomenę. Tad nors ir istorijos šaltiniai teigia, kad tai buvo retas baroko stiliaus turtingo miestiečio namas, XX a. Pradžioje šie rūmai nepasižymėjo nei grožiu, nei garbe. 1909 m. šiuos rūmus nusipirko Maironis. Poetas ėmėsi remontuoti pastatą, netgi kiek pakeitė frontonėlio dekorą.
Atsiliepimai