Po 1530 m. gaisro praėjus keleriems metams Vilniaus katedra vėl pradėta atstatyti. Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III pasirūpino brangios ir meniškai puošnios Šv. Kazimiero koplyčios statybomis ir įrengimu. Beje, ją statyti baigė karalius Vladislovas IV. Šv. Kazimiero relikvijoms pagerbti seniausioje šalyje bažnyčioje – Vilniaus katedroje – buvo pastatyta viena prabangiausių ir gražiausių koplyčių. Baigus ją įrengti, 1636 m. rugpjūčio 14 d. Šv. Kazimiero palaikai buvo perkelti į brangų ir puošnų sidabrinį karstą, kurį buvo dovanojęs karalius Zigmantas III, ir per didžiules iškilmes perlaidoti koplyčios altoriuje. Karstui pagaminti prireikė apie 3000 svarų (t. y. beveik 1100 kg) sidabro. Jame ilsisi šventojo palaikai.
Šv. Kazimiero koplyčia – vienas įspūdingiausių Vilniaus katedros meno paminklų. Ją statė ir išpuošė garsus menininkas K. Tenkala. Koplyčios vidus išklotas marmuru, vidų puošia dvylika raudono marmuro piliastrų, karnizai – iš juodojo, o koplytėlių papuošimai – iš baltojo marmuro.
Šv. Kazimieras Jogailaitis gimė Krokuvoje 1458 m. spalio 3 d. Jis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir lenkų karaliaus Kazimiero Jogailaičio sūnus, karaliaus Vladislovo Jogailos, kuris kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu apkrikštijo Lietuvą, anūkas. Šv. Kazimieras buvo lieknas, gražus, vidutinio ūgio, švelnių veido bruožų jaunikaitis. Charakterį karalaitis paveldėjo iš savo motinos. Šv. Kazimieras visą savo gyvenimą skyrė maldoms ir geriems darbams. Šventasis savo noru atsižadėjo karališkos garbės, turtų ir gyvenimo malonumų. Jo tėvas karalius Kazimieras buvo numatęs sūnų skirti sosto įpėdiniu. Nepaisydamas tėvo ir kitų didikų įkalbinėjimų, taurusis jaunikaitis atsisakė valdžios ir vedybų.
Šv. Kazimieras nuvyko iš Vilniaus į Krokuvą valdyti Lenkijos ir ten susirgo džiova. Tada vėl grįžo į Lietuvą, galutinai atsitraukė nuo valstybės reikalų ir pasiaukojo vien tarnystei Dievui. Tačiau jam nebuvo lemta ilgai gyventi: 1484 m. kovo 4 d., sekmadienį, būdamas Gardine Šv. Kazimieras atsisveikino su šiuo pasauliu. 1521 m. popiežius Leonas X-asis Kazimierą pripažino šventuoju, tačiau iškilmės Vilniuje įvyko tik kitame amžiuje
Atsiliepimai