Nuo kunigaikščių rūmų iki psichiatrinės ligoninės – kokio tik pavadinimo ilgus metus apleistas buvęs pastatas nebuvo gavęs... Istorinių šaltinių duomenimis objektas buvo statytas XV a.. Jį puošė įstabus to meto stiliaus dekoras, renesansiniai keramikiniai langų apvadai, kurie buvo unikalūs ne vien Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Pastate sutinkami kilmingiausieji miesto svečiai liudija, jog anuomet čia buvusi karališka rezidencija. Pakėlus akis aukštyn – langų apvaduose matomi medalionai su Šv. Romos imperatoriaus Ferdinando I ir jo sutuoktinės, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio anūkės, Onos Jogailaitės portretais.
Nuo XVI a., nebegalėdami būti Neries paplautoje Kauno pilyje, mieste vizituojantys Lietuvos ir Lenkijos valstybės valdovai apsistodavo rūmuose prie pat nusileidimo į Nemuną, šalia Pranciškonų bažnyčios. Ten laiką dažnai leisdavo ir Kazimieras Jogailaitis, kartu su savo vaikais slėpęsis nuo maro. Viena iš 6 jo atžalų – mažasis Kazimieras – būsimas šventasis ir Lietuvos globėjas.
Istorikų spėjimais šis pastatas galėjo būti ir pirmoji Kauno rotušė. Į Kauną atvykus Abiejų Tautų Respublikos valdovui Žygimantui Augustui ir Suomijos princui Jonui III Vazai, po sveikinimo kalbų abi pusės nuvyko į rotušės aikštėje esantį mūrnamį su karaliui skirtomis nakvynės vietomis. Būtent šiame pastate, manoma, buvo tartasi dėl Žygimanto Augusto sesers Kotrynos Jogailaitės vestuvių su princu. Šaltinių teigimu tuomet princas atsisakė. Išaušus spalio 3 d. rytui Vilniaus didžiųjų kunigaikščių rūmuose Jonas III Vaza vis dėlto pasirašė vedybų sutartį. Ceremonija įvyko jau kitą dieną.
XIX a. viduryje gubernijos centru tapus Kaunui, buvo priimtas sprendimas čia įrengti ligoninę. Ligoninės išplanavimas čia ir išlikęs, naujai įrengtuose priestatuose erdvios palatos, lavoninė. Buvę dėstytojų ir studentų, kurie pasisakė jaučią itin blogą aurą dėl čia gydytų ir mirusių žmonių. Šiai problemai spręsti iš menininkų kalvės buvo atvykęs egzorcistas ir blogąsias dvasias esą išvaikė...
Atsiliepimai