Krantinė pagrindinė paskirtis buvo apsaugoti kurortą nuo potvynių, tačiau ilgainiui ji virto visų pamėgta Birštono promenada, arba kitaip – pėsčiųjų erdvę. Krantinė gavo pirmojo miesto mero vardą. Iš Birštono prieplaukos laivu galima plaukti įstabiosiomis Nemuno pakrantėmis iki pat Verknės upės žiočių ar Verknės piliakalnio. Čia prisišvartuoja ir iš Kauno marių prieplaukos keleivius plukdantys laivai. Eidami išvysite legendinę „Tulpės“ sanatoriją. Anuomet lietuvių kalboje nebuvo žodžio „vonia“, vietoje jo vartotas terminas „tynia“, todėl ir gydyklos neoficialiai vadintos „purvotynia“. Durpės gydomajam purvui gaminti buvo gabenamos iš netoliese esančio Velniabliūdžio durpyno. Kaip ir dabar, anuomet jos būdavo maišomos su mineraliniu vandeniu.
„Tulpės“ sanatorija – pirmoji Birštone, puoselėjanti ilgametes gydymo mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu tradicijas. „Tulpės“ sanatorija procedūroms naudoja mineralinį vandenį „Vytautas“ ir „Vaidilutė“. Pastarojo sudėtyje yra daug bromo. „Vaidilutės“ mineralinio vandens vonios skatina fiziologinius procesus, gerinančius gijimą.
Gydymas purvu žinomas jau nuo seno. Manoma, kad purvo vonios naudotos dar Senovės Egipte. Pietiečiai naudodavo dumblą gydymui: juo išsitepę kartais gulėdavo saulėje net iki sąmonės netekimo. Tai vadinamasis egiptietiškasis gydymas purvu. Po viduramžių epochos purvo vonios išpopuliarėjo Italijoje, kur nuo XVI šimtmečio iki dabar tebenaudojamas ugnikalnių kilmės purvas, vadinamasis „fango“. Birštone purvo procedūros atliekamos nuo 1927 metų. Čia gydymui naudojamos gerai perpuvusios durpės, vežamos iš Žvėryno šilo ir laikomos greta senųjų mineralinių šaltinių.
Atsiliepimai