Nepatikėsite, tačiau miestiečiai gali išgirsti Kauno žvėrį knarkiant. Tereikia itin atidžiai įsiklausyti... O jei nesigirdės, tai reikš, jog Žvėris nubudo ir išėjo apžiūrėti savo valdų... Ne veltui jis užmigęs po pačia Kauno pilimi – tai pats seniausias, daugybe tikrų ir netikrų istorijų apipintas miesto objektas.
Turėtume nepamiršti, kad senose apleistose pilyse gyvena ne tik vaiduokliai, bet ir kitos, turtus saugančios būtybės. Iš čia pamatysite kampinį apgriuvusį pilies bokštą.
Kadaise vienam kareiviui sapne apsireiškusi Kauno pilies požemiuose gyvenanti užkeikta karalaitė. Ji teigė, esą karys galės tapti visos šalies karaliumi jei tik išvaduos karalaitę ir vykdys visus jos įsakymus. Kareivis nė nesudvejojo ir iškart pakluso pirmajam karalaitės įsakymui:
„-Nakties metu privalai pasirodyti prie didžiojo pilies vartų bokšto. Pradėk kasti pamatęs žybsinčią ugnelę. Kiek pakasęs rasi geležines duris, kurias sergės vilkas užkeiktasis. Jis tau nieko nedarys, tiesiog kask toliau. Toliau rasi varines duris, prie kurių gulės liūtas baisusis. Pamatęs jį nė nesižegnok ir kask tol, kol rasi sidabrines duris. Jas saugo Kauno žvėris. Bilstelėk duris atgalia ranka ir įeik į požemių karalystę. Spindinčiose pilies seklyčiose pamatysi saulės šviesa žėrinčią užkeiktąją karalaitę, sėdinčią auksiniame krėsle, pinančią savo šilkines kasas ir giedančią pačias liūdniausias giesmes. Ją išvaduosi įminęs mįslę. Išsivedęs tąją karalaitę kartu su visa jos kariuomene tapsi krašto karaliumi ir galėsi ją vesti.“ Kareivis nudžiugo ir nieko nelaukęs puolė vykdyti visus sapne apsireiškusius nurodymus.
Nakti, sutartu laiku prie senosios Kauno pilies kareivis pastebėjęs minėtą ugnelę. Priartėjus iš tiesų girdėjosi kariuomenės ginklų žvangėjimas ir liūdnai raudojanti karalaitė. Kareivis nieko nepaisydamas žengė baimei į nasrus ir ėmė kasti. Vienu metu jau rodos pasiekė geležines duris, bet... žinia apie atkaklųjį kareivį greit pasklidusi po visą Kauną. Maskolių valdžia, pabūgusi dėl galimo sumišimo, uždraudė kareiviui toliau kastis požemiais ir paliepė juos užversti didžiuliais akmenimis. Kareivis buvo išvarytas į svetimą šaltąją žemę, gyventojams užgynė, kad visi apie šį įvykį pamirštų. Karalaitė daugiau niekam nebeapsireiškusi. Sakoma, jei gerai įsiklausysi, vis dar gali išgirsti jos gailias raudas...
Ilgainiui šimtmečius vergavusi Lietuva pakilo iš pelenų ir apsigynė nuo šimtą kartų galingesnių už save priešų. Juk pačią Kauno pilį, sako, statę lietuviai milžinai. Būtent jų kariuomenė ir bus padėjusi išsikovoti laisvę ir nepriklausomybę... Praėjus karui nurimo ir vaidenimaisi, tačiau milžinų dvasia iš pilies niekur nedingo. Jei reikės, jie ir vėl atbus padėti savo kraštui apsiginti. Pilis gyvuoja jau šimtus metų, tad ji ir stovės per amžius.
Atsiliepimai