Aikštė su archeologiniais kasinėjimais (prieš T. Daugirdo restoraną) vadinama „Kauno pompėja“. Ši senamiesčio dalis ir jos užstatymai yra vieni seniausių. Pirmieji šioje vietoje turėję apsigyventi vokiečių amatininkai ir pirkliai, statę vokiškosios gotikos stiliaus pastatus. Aikštėje atrastas nuo XV a. formavęsis sluoksnis, bravoro krosnių komplekso likučiai.
Čia yra ta vieta, kurioje pradėjo kilti mūrinis miestas. Tokios detalės, kaip rūsio su cilindriniu skliautu liekanos, reprezentuoja XVII a. miesto užstatymą. Pagal 1796 m. parengto Kauno miesto plano duomenis, šis sklypas su visais pastatais galėjo priklausyti Kauno miesto budeliui. Todėl turbūt ne be reikalo buvo atkastos ir Kauno kalėjimo liekanos. Šiandien galime tik įsivaizduoti, kokia energija tvyro ore aplink budelio namą.
Koks tolimesnis vietovės likimas? Į Kauną įsibrovus Rusijos caro kariuomenei visa jos teritorija buvo sudeginta. Iki pat XVIII a. vidurio pastatai buvo visiškai apleisti.
Atsiliepimai