XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis – seniausia tokia pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje buvo pastatytos keturios mūrinės kastelio tipo pilys: šiuo metu dar stovi gerai išsilaikiusi Medininkų pilis, antroji Kauno pilis, Krėvos ir Lydos pilys (dabartinėje Baltarusijos teritorijoje).
1361 m. Kryžiuočių ordino magistras Vinrichas fon Kniprodė parašė laišką, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie Kauno pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Po metų, pavasarį, Nemunu atplaukę kryžiuočiai pradėjo puolimą prieš Kauno pilies gynėjus, kuriems vadovavo kunigaikščio Kęstučio sūnus Vaidotas. Kryžiuočių sostinėje Marienburge buvo pagaminti atitinkamo aukščio šturmo bokštai, Nemunu buvo plukdomi visi pagrindiniai to meto puolimo įrankiai – katapultos, trebušetai, arkibalistos. Būtent prie Kauno pilies jie buvo surenkami ir ruošiami puolimui.
Lietuvoje nebuvo kitos tokios pilies, kuri sugebėtų visą mėnesį priešintis iš pusės Europos sutelktam kryžiuočių ordinui. Ilgainiui pilis neatlaikė, po pergalės Kryžiuočiai sulygino ją su žeme. Tokių išpuolių metu žūdavo daugybė karžygių.
Kaunas su savo mūrine pilimi sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti Kryžiuočių antpuolius. Šiandien apsidairę pilies kieme pamatysite, kad trūksta kelių bokštų, kurie buvo sunaikinti. Juk pilis ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta. Viduramžiais Kauno mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi. Tad Kauno pilis ne kartą „ėjo iš rankų į rankas“... Tik po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio jos gyvenimas aprimo – pilis neteko savo strateginės reikšmės.
Atsiliepimai