Karalius Mindaugas buvo galingas ir protingas kunigaikštis, kuris apie 1250 m. tapo suvienytų Lietuvos žemių valdovu. Pagoniški baltų kraštai tuo metu dažnai buvo puolami Vokiečių ordino riteriais, kurie norėjo krikštyti Lietuvą. Tačiau Mindaugas buvo geras politikas ir suprato, kad pagonybės religijai gyvuoti šalia krikščionių šalių bus sunku. Todėl jis patys pasikrikštijo ir pakrikštijo Lietuvą, siekdamas išvengti priešų antpuolių. Tačiau, nors Mindaugas buvo pagonis širdyje, po krikšto jis buvo vadinamas šviesiuoju karaliumi.
1260 m. Durbes mūšio pergale su kryžiuočiais žemaičiai pasiūlė Mindaugui būti ir jų žemės valdovu, o Mindaugas priėmė šį pasiūlymą ir grįžo į pagonybę. Iki XIV a. LDK žemėse toliau buvo garbinami gamtos dievai, o Vokiečių ordinas rengdavo vis smarkesnius išpuolius.
Mindaugo santuoka su karaliene Morta buvo lydima žmogžudysčių, politinių intrigų ir besąlygiško atsidavimo. Būsimasis karalius nužudė Mortos pirmąjį vyrą Vismantą ir jo brolius Gedvilą bei Sprudeikį. Morta nepavyko pakeisti Mindaugo nuomonės dėl bendradarbiavimo su krikščionimis, ir jos įspėjimai dėl būsimos išdavystės nepasiteisino. Pirmoji Lietuvos karalienė mirė XIII a. septintojo dešimtmečio pradžioje, nesulaukusi tragiškos konflikto atomazgos.
Mindaugas netrukus po Mortos mirties vedė jos seserį, kunigaikščio Daumanto žmoną. Nors kalbama, kad Mindaugas norėjo turėti žmoną, panašią į Mortą, pati Morta pati paprašė vyro, kad jis paimtų jos seserį už žmonos.
Atsiliepimai