GIDEO.EU

Karalienės Birštone

Asmenybės, Birštonas

Audio gidas

0:00
0:00

Kontaktai

Adresas:

Lenkijos karalienė, Milano ir Bario kunigaikštytė Bona Sforca dažnai atlydėdavusi savo vyrą į Birštoną, kurį laikė vienu gražiausių kampelių. Bonos Sforcos dėka Lietuvoje, o ypač Birštone, palygint anksti pradėta auginti visa galybė Šiaurės Rytų Europos šalims nepažįstamų daržovių, kurių pavadinimai ir šiandien rodo itališką kilmę: kopūstai, kalafiorai, kaliaropės, porai, kanapės, pomidorai ir kiti.

Kunigaikštienė Bona Sforca buvo viena iškiliausių Lietuvos Renesanso asmenybių, akivaizdus ir jos indėlis į Lenkijos, Lietuvos bei Italijos kultūrą, ekonomiką ir politiką. Savo valdose Lietuvoje ji vykdė žemės reformą, kurios pavyzdžiu pasekė Žygimantas Augustas,  visoje Lietuvoje įgyvendinęs Valakų reformą. Bona Sforca rėmė Lietuvos DK statutų rengimą. LDK kultūrinis gyvenimas ypač pagyvėjo XVI a. viduryje, čia apsigyvenus, namus bei žemės sklypus įsigijus žymiems to meto muzikams, architektams, skulptoriams, gydytojams bei kitiems Bonos Sforcos dvariškiams.

Susipykusi su sūnumi Žygimantu Augustu, pasiėmusi visus pinigus ir brangenybes, 1556 m. Bona Sforca  išvyko į Bario kunigaikštystę. Tarnai, daugiausia įgaliotinis G. L. Pappacoda, kunigaikštienę apvogė, nuodais apsunkino jos ligą, tad ji neilgai trukus iškeliavo iš šio pasaulio.

Birštono apylinkės bei nuostabi gamta taip sužavėjo Barborą, kad net pats Žygimantas Augustas neatsispyrė jos užgaidoms – kaip kraitį savo žmonai užrašė Birštono medžioklės pilį ir dvarą. Pasak padavimų, šiose apylinkėse Žygimantas ir Barbora vienas kitam davė amžinos meilės bei ištikimybės priesaiką.

Barboros, gimusios vienoje įtakingiausių LDK didikų Radvilų šeimoje, ir Žygimanto Augusto romaną nuo pat pradžių lydėjo galybė intrigų. Netikėtai mirus pirmam vyrui Stanislovui Goštautui, Barbora leido prasiveržti seniai širdyje degusiai aistrai ir užmezgė audringą romaną su LDK kunigaikščiu Žygimantu Augustu, su kuriuo slapta susituokė. Žygimantas Augustas, perimdamas paveldėtą Lenkijos sostą, paskelbė apie savo vedybas, tačiau Barbora Radvilaitė karūnuota tik 1550 m. gegužės 7 d. Taip ji tapo vienintele lietuve moterimi, kilusia ne iš valdovų giminės, bet tapusia karaliene.

Atsiliepimai

Komentuoti