GIDEO.EU

Kankinimai (Informacija tinkama stipresnių nervų asmenims)

Istorija, Kaunas

Audio gidas

0:00
0:00

Viduramžiais kankinimai buvo pasitelkiami kaip bausmės, tardymo bei atgrasymo priemonės, dažniausiai atimdavusios aukos gyvybę. Nūdien nesunku save laikyti humaniškesniais, bet, nors ir dauguma iš toliau sąraše aptariamų prietaisų jau nebenaudojami, kai kurie vis dar pasitelkiami baudžiant nusikaltėlius. Informacija tinkama stipresnių nervų asmenims.

Galvos traiškytuvas. Į viršutinę prietaiso dalį įtaisius galvą, o į apatinę – smakrą, viršuje esantis sraigtas būdavo po truputį sukamas, kol pradėdavo spausti kaukolę. Visų pirma nukentėdavo dantys – jie sueižėdavo ir sutrupėdavo į žandikaulį. Tuomet iš akiduobių iššokdavo akys...

Katės letena neretai būdavo tvirtinama prie lazdos. Dydžiu ir išvaizda ji priminė budelio rankos pratęsimą. Šis geležinis aštriadantis įrankis būdavo naudojamas smarkiai įdrėksti ar nuplėšti bet kurios kūno dalies mėsą nuo kaulų.

 Kelių skaldytojas. Populiaraus inkvizicijos laikų įrankio pavadinimas puikiai atspindi daromą žalą: kelių skaldytojas sutrupindavo aukos kelius, suluošindamas juos visam laikui.

Maitėdos dukra. Tai „A“ formos metalinė kankynė, ties kurios viršūne būdavo įtvirtinama aukos galva, ties viduriu – rankos, o žemiausiuose formos kraštuose – kojos. Joje įkalintos aukos viršugalvis būdavo spaudžiamas žemyn, o keliai – aukštyn taip smarkiai, kad iš žmogaus nosies ir akių dėl milžiniško spaudimo pasipildavo kraujas.

Judo kėdė. Šis kankinimo būdas liko iš esmės nepakitęs nuo Viduramžių iki šių dienų. Auka yra užkeliama ir įtaisoma ant piramidės smaigalio tokiu būdu, kad visas jos svoris tektų vienintelei kūno vietai – išangei, makščiai, po kapšeliu ar po stuburgaliu (ties paskutiniais dviem ar trimis stuburo slanksteliais).

 Dusinamoji kriaušė. Šie įvairaus dydžio kankinimo instrumentai būdavo naudojami atsižvelgiant į tai, kurią žmogaus kūno vietą norima sužaloti. Pailgas geležinis įrankis būdavo jėga įkišamas į burną, išeinamąją angą ar makštį, kur sraigto pagalba išsiskleisdavo su didele jėga ir atitinkamos kūno ertmės vidų sudarkydavo nepataisomai, dažniausiai – mirtinai. Nusmailinti instrumento kraštai pasitarnaudavo įplėšdami gerklę, žarnyną ar gimdos kaklelį. Burnai pritaikyta kriaušė buvo naudojama erezijų skleidėjams nubausti ar nustatyti žmogaus kaltę dėl neortodoksiškų tendencijų; išeinamajai angai skirta kriaušė laukdavo homoseksualių vyrų, o makščiai pritaikytoji – moterų, kaltinamų dėl seksualinės sąjungos su šėtonu.

Krūtų plėšytojas prietaisas būdavo įkaitinamas iki raudonumo, ir juo žymėdavo netekėjusių motinų krūtis. Dažniausiai jį naudodavo dėl kokios nors priežasties pasmerktoms moterims nubausti: apkaltintoms erezijų skleidimu, šventvagystėmis, svetimavimu, bandymu pasidaryti abortą, erotine baltąja magija.

Krokodilo žirklės dažniausiai skiriamos tiems, kas išdrįsdavo pasikėsinti į karaliaus gyvybę. Ši karpyklė buvo padaryta iš geležies, žnyplių pagrindu. Tačiau, vietoje įprastų susiveriančių geležčių, ties instrumento galu buvo pora puscilindrių, kurie, „nasrams“ susivėrus, suformuodavo ilgą, siaurą angą. Pastarosios viduje buvo apstu aštrių dantukų ir spyglių. Raudonai įkaitinus krokodilo žirkes, įrankiu būdavo apžiodomas nusikaltėlio penis, kuris, negana to, kad skausmingai subadomas, būdavo nuplėšiamas nuo kūno arba paliekamas, nes auka galiausiai vis vien mirtinai nukraujuodavo.

Atsiliepimai

Komentuoti