Išvažiavę iš Juodkrantės ir judėdami Nidos link galite išvysti vieną didžiausių visoje Europoje didžiųjų kormoranų kolonijų. Mūsų senoliai šiuos paukščius vadino jūrkrankliais arba jūrų krankliais. Didieji kormoranai ties Juodkrante perėjo jau XVIII amžiuje, o XIX a. Prūsijos valdžia, neapsikentusi girininkų ir žvejų skundų, leido koloniją išnaikinti. Kormoranai į buvusią koloniją po išnaikinimo grižo praėjus lygiai 100 metų.
Kormoranai kolonijas kuria prie didelių, žuvingų vandens telkinių. Šių paukščių išmatos turi daug azotinių medžiagų ir kitų toksiškų junginių, kurie, su lietaus vandeniu patekę į dirvą, nudegina medžių šaknis. Pušys, kuriose įsikuria kormoranai, per 2–5 metus nudžiūva.
Daugelis jų nemėgsta būtent dėl gamtai daromos žalos, mat nuo kormoranų išmatų miškas atrodo tarsi išdegęs, medžiai nuplinka. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria nykus vaizdas. Iš kažkada gražiai žaliavusios sengirės liko stypsoti pušų kamienai su keliomis šakomis viršūnėse. Norint apsaugoti sengirę šių paukščių populiacija yra nuolatos mažinama, baidant juos perėjimo metu, kad iš kiaušinių išsiristų kuo mažiau jauniklių. Specialiomis šviesos ir garso petardomis kormoranai yra nubaidomi, kol kiaušiniai atšąla. Kita vertus, yra ir kitų nuomonių: didieji kormoranai vieninteliai bent kiek reguliuoja invazinių grundalų paplitimą, o nudžiūvusių pušų vietoje suveši tankus pomiškis. Kitiems lapuočiams, ypač ąžuolams, tai trąša. Kormoranų ekskrementai naikina spygliuočius, bet puikiai tinka lapuočiams. Gal tai puikus būdas atkurti pirmykščius Kuršių nerijos ąžuolynus?
Atsiliepimai