GIDEO.EU

Jučionių kaimas. Akmeniu virtusi karalaitė. Prie šio objekto sustoti nereikės.

Legendos, Kulautuva

Audio gidas

0:00
0:00

Kontaktai

Adresas:

Prie šio objekto sustoti nereikės – istoriją apie jį išgirsite važiuodami toliau.

Dešiniajame Nemuno krante, Kulautuvos pušynuose tarp didelių girių įsikūręs Jučionių kaimas. Pro jį teka versmių pilnas Nerėpos upelis, prie kurio riogso Karalaitės akmuo. Iš išorės kai kam jis atrodo primena mergaitę. Senieji žmonės šneka, jog tas akmuo – tai užkeikta karalaitė. Mozūriškių kaime buvo  šnekama, jog kadaise Panemunėje gyvenęs nežinomas Žemaičių karalius. Kartą kraštą užplūdo priešai, kurie ėjo panemuniais, žudė žmones, degino sodybas ir plėšė turtą. Visi gyventojai tuoj griebė ginklus ir stojo ginti gimtinę nuo priešų. Tik viena jaunoji Jučionių karalaitė, užuot gynusi savo kratą, su mylimu bernužėliu slapčia pabėgo girion. Karalius, sužinojęs apie tokį dukrelės poelgį, supyko ir ėmė šauktis galingų dievų rūstybės taip tardamas: „Nelaiminga ta duktė, kuri negina savo brangiosios tėvynės. Dievų vardu atsižadu jos ir prakeikiu ją amžinai. Galingasai Perkūne, nubausk ją!“

Taip karalaitė, tuo metu buvusi girioje ties Nerėpos upeliu, iškart akmeniu virto. Taip ji ten ir liko, visiems primindama, kad savo tėvynę turi ginti kiekvienas gyvas sutvėrimas. Šis akmuo dar tuo ypatingas, kad jis ir šiandien tebėra gyvas. Kartais po girią vaikštantys uogautojai ir grybautojai Karalaitės akmenį aiškiausiai mato, jog, kitą kartą net ir šviesiausią dieną akmuo dingsta kaip į vandenį: ieškok neieškojęs, nors ir gerai žinai, kur jo vieta.  

Jučionių kaimas su Kulautuva susijungė jau XIX amžiuje. Iš jo liko tik Jučionių gatvės pavadinimas, nors senieji gyventojai iki šiol laiko save jučioniškiais. Jučionių gatvėje stovi raižiniais pasipuošęs Jono Petrausko namas, ant kurio prieangio užrašyta pastatymo data – 1905 metai. Čia gyvenę Petrauskai užaugino aštuonis vaikus. Beje, Petrauskų pavardė Kulautuvoje – gana dažna.

Atsiliepimai

Komentuoti