Kaip rašė žymiausi Europos metraštininkai, Vilnius buvo pats gražiausias ir žaliausias miestas visoje šiaurėje, o gal net ir visoje Europoje. Užsieniečių žvilgsnius kaustė ištaigingi magnatų rūmai ir LDK kunigaikščių rezidencijos, prabanga tviskančios bažnyčios ir vienuolynai. XVII a. daugelis keliautojų stebėjosi turtingomis barokinėmis bažnyčiomis.
Apie Vilniaus miesto įkūrimą pasakoja žilą senovę menantis padavimas, užrašytas senuosiuose metraščiuose. Jame rašoma, jog didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas, medžiodamas Neries pakrančių giriose, ten pat nakvojo ir susapnavo staugiantį geležinį vilką. Sapną aiškinę išminčiai kunigaikščiui patarė ten, kur jis regėjęs tą vilką, pastatyti tvirtą ir priešų neįveikiamą pilį.
Gediminui toks sapno išaiškinimas labai patiko ir jis ten įkūrė Vilniaus miestą. Prekybai ir amatams pagyvinti didysis kunigaikštis Vilniun pakvietė prekybininkų ir amatininkų iš tolimiausių kraštų. Kitataučiai Vilniuje buvo atleidžiami nuo visokių mokesčių ir prievolių, nevaržytas ir jų tikėjimas. Nors anuomet visi lietuviai tebebuvo stabmeldžiai, bet, kaip matome iš 1323 m. gegužės 26 d. popiežiui rašyto Gedimino laiško, jau tuomet kunigaikštis buvo pastatęs Vilniuje dvi katalikų bažnyčias vienuoliams bernardinams ir dominikonams. Viena jų stovėjusi Vilniaus Naujapilyje
Atsiliepimai