Vokietijos valdžiai reikėjo pagerinti susisiekimą Kuršmarėmis tarp Mėmelio ir Karaliaučiaus, todėl nuo 1855 m. buvo pradėtas gilinti marių farvateris (vandenkelis). Tai kainavo nemažus pinigus. Darbininkai naudojo žemkases. Ties Juodkrante jos iškeldavo vadinamąją mėlynąją žemę su mažesniais ar didesniais gintaro gabalais.
Tarpukario spaudoje rašoma, jog kartą Juodkrantėje apsilankė smulkus žydų kilmės prekeivis Moritzas Beckeris. Sužinojęs, kad darbininkai iškasamoje žemėje randa gintaro, jis paprašė valdžios leisti jam gilinti garlaivių vagą pačiam samdant darbininkus, pasirūpinant žemkasėmis be jokio atlygio. Sąlyga viena: už darbus nemokamai jam perleisti visą rastą gintarą. Valdžiai tokios sąlygos tiko, o M. Beckerio partneriu tapo verslininkas iš Mėmelio Wilhelmas Stantienas. Įkūrus firmą „Stantien & Becker“, gimė tikra gintaro imperija. Per beveik 30 metų iš Kuršių marių dugno iškasta 2 250 tonų gintaro. „Stantien & Becker“ Juodkrantėje įdarbino iki tūkstančio žmonių, gintarui išgauti naudojo narų įrangą ir gausybę moderniausios technikos, savo darbuotojams užtikrino socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, socialinį aprūpinimą (buvo įsteigusi ligonių ir pensijų kasas). Miestelis ėmė augti lyg ant mielių: ir Juodkrantė tapo didžiausia to meto gyvenviete Kuršių nerijoje. Įmonė ne tik išgaudavo gintarą, bet ir pardavinėjo žaliavą bei įvairius dirbinius visame pasaulyje. Didžiausio atgarsio sulaukė gintaro kasimo metu surinkta įspūdinga senovinių radinių kolekcija, gintaro lobis – akmens amžiaus gintariniai papuošalai. Iš pradžių šias „keistenybes“ darbininkai parduodavo ar padovanodavo Juodkrantės poilsiautojams. Ir tik trečiaisiais gintaro gavybos metais, kai bendrovėje konsultantu pradėjo dirbti geologas Richardas Klebsas, šiuos vertingus, maždaug 5000 metų senumo dirbinius pardavinėti uždrausta. Buvo rasti ir surinkti 434 gintaro dirbiniai. Kolekcija buvo perduota Karaliaučiaus universitetui, iš kurio saugyklų ji dingo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Iki mūsų dienų išliko tik nedidelė Juodkrantės lobio dalis, karo metais išgabenta į Vokietiją ir saugoma Gotingeno universiteto muziejuje.
Juodkrantės lobį sudarė įvairių formų pakabukai, įdomių formų sagos – ne tik apskritos ar ovalios, bet netgi laivelių pavidalo, daugybė karolių ir amuletų, neolito amžiaus gintarinės žmonių ir gyvulių figūrėlės. „Stantien & Becker“ gintaro kolekcija buvo eksponuojama Berlyne, Sankt Peterburge, Sent Luise, Čikagoje, Londone. Juodkrantei ir visai Kuršių nerijai tai buvo milžiniška reklama.
Atsiliepimai