Dominikonų, arba kitaip – Brolių pamokslininkų, broliją XIII a. pradžioje įsteigė šventasis Dominykas de Guzmanas, kilęs iš Ispanijos. Lotynų kalboje „dominicanis“ reiškia „Viešpaties šunys“, todėl vienas iš ordino simbolių – baltas šuo su juodomis dėmėmis, nasruose laikantis liepsnojantį deglą. Vienuoliai steigdavo mokyklas, universitetus, kuriuose patys ir dėstė. Jų tikslas – apaštalauti, skelbti Dievo žodį ir studijuoti. Dažni dominikonų naudojami simboliai – lelija, knyga, rožinis, žvaigždė bei duona
1678 m. LDK kancleris Marcijonas Oginskis leido dvylikai dominikonų įsikurti Trakų pusiasalio pilyje bei fundavo bažnyčios ir vienuolyno statybas. Jie čia buvo sumanę statyti didžiulę 50 metrų ilgio bažnyčią. Tam, kad pagal architektų brėžinius bažnyčia tilptų numatytame sklype, vienuoliams teko nugriauti pilies vartų bokštą. Išardytos medžiagos panaudotos bažnyčios pamatams, o pastato sienų storis siekė net tris metrus. Statybos vyko iki kol baigėsi pinigai, po to planus teko koreguoti. Viena bažnyčios nava perstatyta į dviejų aukštų vienuolyną, o kita paversta vienuolyno koplyčia. Dalis patalpų skirta vienuolių celėms ir virtuvei. Tarp abiejų pastatų vietoje planuotos centrinės bažnyčios navos liko 8 metrų pločio kiemas. Nebaigtas bažnyčios bokštas virto varpine. Pilies kieme išdygo sandėliukas, ledainė, medinė oficina. Savo reikmėms vienuoliai tvartuose laikė gyvulių, turėjo net tris daržus, kuriuose augino bulves, morkas, agurkus, kitas daržoves. Carinės Rusijos valdžios įsakymu vienuolynas panaikintas, dominikonai iš Trakų iškeldinti, o buvusio vienuolyno pastatai atiduoti įvairioms įstaigoms, policijai, butų komisijai, miesto rotušei bei teismo archyvui. Vienuoliai Trakų pusiasalyje šeimininkavo maždaug šimtmetį.
Atsiliepimai