Žymiausia Lietuvos šventovė – Vilniaus Aušros vartų koplyčia. Savo stebuklingu Dievo Motinos paveikslu ji garsi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Dėl Aušros vartų Vilnių dažnai vadiname šventuoju miestu.
Jau nuo seniausiųjų laikų maldingi žmogeliai iš visos Lietuvos kampelių būriais traukdavo pasimelsti prie stebuklingojo Aušros vartų Dievo Motinos paveikslo. Tiksliai nėra žinoma, kada Aušros vartų šventovė įsteigta ir kada ten pakabintas stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas. Anuomet į Vilnių driekėsi 5 didžiausi keliai, o ant kiekvieno iš jų stovėjo vartai. Aušros vartai ir buvo vieni iš jų. Kai rusų valdžia griovė mūrą, supusį visą Vilnių, o kartu – ir visus miesto vartus, Aušros vartų nelietė, matyt, dėl to, kad jau tuomet juose turėjo būti stebuklingas paveikslas, apie kurį sklinda ne viena legenda. Sakoma, kad čia nutapyta pati Barbora Radvilaitė.
Pirmasis stebuklas, susijęs su tuo paveikslu, aprašytas jau prieš 350 metų. Tėvams besimeldžiant jų vaikas iškrito iš antro aukšto, bet liko gyvas. Tada ir pradėta tikėti Šv. Mergelės stebuklais. Kai Aušros vartuose kilo gaisras, du vienuoliai griebė paveikslą ir išnešė jį, ir tik tada suprato, kad vėl įvyko stebuklas, kadangi paveikslas buvo labai sunkus ir jam pakelti reikėjo mažiausiai keturių vyrų. Vilnių užėmę protestantai švedai juokėsi iš katalikų ir net šovė į paveikslą: tą žiojėjančią skylę galima pamatyti ir šiandien. Vakare tiems švedams švenčiant netikėtai užkrito metalinės durys ir juos užmušė.
Vilnius smarkiai nukentėjo nuo gaisro: tuomet sudegė ir medinė Aušros vartų koplyčia, išstovėjusi 44 metus. Stebuklingąjį paveikslą iš degančios koplyčios išgelbėjo karmelitai. Apie 1719 m. vėl buvo pastatyta mūrinė Aušros vartų koplyčia, tebestovinti ir dabar. Į naująją koplyčią per iškilmingą procesiją buvo perneštas ir šventasis paveikslas. Nors Vilnius yra matęs daug karų, tačiau stebuklingas paveikslas išliko iki šių dienų.
Atsiliepimai