70 metrų aukštį kadaise siekusi kopa ilgai buvo pati didžiausia Kuršių nerijoje, todėl ir pavadinta Didžiąja. Tačiau per XX amžiaus paskutinį dešimtmetį dėl neriboto turistų vaikščiojimo ir leidimosi kopos šlaitais jos aukštis gerokai sumažėjo ir dabar siekia tik 50 metrų. Per Sklandytojų kopą eina Lietuvos-Rusijos siena. Lietuvoje esanti Sklandytojų kopos dalis priklauso Kuršių nerijos nacionalinio parko Grobšto gamtiniam rezervatui.
Parnidžio kraštovaizdžio draustinio kopose prieš 90 metų buvo įkurta sklandymo mokykla, veikusi 6 metus. Sklandymo sportas Lietuvoje atsirado tarpukariu. Pakaunės žemės reljefas nebuvo idealus, sklandymui reikėjo didesnių kalvų, tad entuziastų žvilgsniai vis dažniau ėmė krypti į Nidos kopas. Buvo nuspręsta įkurti sklandymo mokyklą Nidoje, kur palankesnės sąlygos netgi nelaimingo skrydžio atveju: kopų smėlis sušvelnina krentančio sklandytuvo smūgį, sumažėja grėsmė piloto sveikatai. Mokyklos viršininku paskirtas G. Heidrikis, o B. Oškiniui pavesta suprojektuoti angarą. Pradėtas darbas trumpam nutrūko dėl įvykusios S. Dariaus ir S. Girėno tragedijos, tačiau greitai visos angaro statybai reikalingos medžiagos buvo pakrautos ir Nemunu atplukdytos į Nidą. Sklandytojai apsigyveno palapinėse ir patys daugiau nei mėnesį statė medinį angarą. Kitąmet jau buvo suręsti ir administraciniai pastatai, valgykla, gyvenamosios patalpos. Mokyklos vadovas su sklandytuvu „Sakalas“ pasiekė pirmąjį Lietuvos sklandymo rekordą – nenutūpęs ore išbuvo 3 val. 9 min.
Už kiekvieno lygio mokymą reikėjo mokėti po 40 litų ir kasdien po du litus už maistą. Tuo metu daugeliui tai buvo prieinamos kainos.. Galiojo ir savitos taisyklės: jei netyčia blogai nuskridai ir pataikei į smėlį, būsi pramintas „agurku“, mat vieną kartą ūkininkas iš Dzūkijos nėrė į smėlį ir kažkas pasakė, kad jis agurkus sodina: taip tokiems nemokšoms pravardė ir prilipo. Jei koks mokinys aplaužydavo sklandytuvą, jam buvo įteikiamas Oro pirato kalavijas: jį nelaimėlis turėdavo pasikabinti prie lovos, iki kol nusižengdavo kitas mokinys. O jei tas pats sklandytojas dar kartą
J. Pyragiui tapus mokyklos vadovu, pradėta bendradarbiauti su užsienio sklandymo mokyklomis. Pagal mainų programą Nidoje sklandė suomiai, estai, latviai, čekoslovakai, olandai ir prancūzai. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Lietuva neteko Nidos mokyklos, kuri per visą veikimo laikotarpį išleido daugiau nei 500 mokinių. Sklandytojai vėl grižo į Kauną. Kaip kompensaciją už prarastą mokyklą, Vokietija Lietuvos aeroklubui padovanojo mokomąjį sklandytuvą. Sovietams užėjus buvusioje Nidos sklandymo mokykloje apsigyveno rusų kareiviai. Nelaimingo atsitikimo metu visi mokyklos pastatai sudegė. Liko tik angaro pamatai, ant kurių pastatyta metalinė memorialinė arka.
Atsiliepimai