Karvaičiai – vienas iš seniausių nerijos kaimų. Rašoma, kad šioje vietoje buvo smuklė ir gyveno 19 žvejų šeimų. Senieji Karvaičiai buvo įsikūrę Karvaičių įlankoje, marių pakrantėje. Karvaičiuose trobos buvo toli viena nuo kitos, ir žvejai susitikdavo tik kartą per savaitę. Smuklėje jie aptardavo reikalus – kas atveš kunigą laikyti mišių, kas atveš ir išveš paštą. Karvaičiuose gimė Martynas Liudvikas Rėza.
Miškas, saugojęs Karvaičius nuo pustomo smėlio, pradėjo retėti, smėlis laidojo kaimo trobesius, pasiglemžė net bažnyčią. Gyventojai kasė smėlį, statė tvoras, tačiau atslinkusi kopa vis veržėsi į kaimą. Karvaičių gyventojai buvo priversti palikti savo namus – paskutiniai gyventojai iš čia pasitraukė 1797 metais. Nemažai Karvaičių gyventojų pasitraukė į Preilą ir Pervalką, pradėjo kurtis ir Juodkrantėje, kur buvo perkelta bažnyčia. Prūsijos valdžia skyrė 1,5 ha žemės ir leido perkelti pustomą Karvaičių bažnyčią. Dabar išlikę tik Karvaičių kopa ir kopos papėdėje pastatytas stogastulpis užpustytiems Karvaičiams atminti.
Atsiliepimai